Menglis Girėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Menglis Girėjus
krym. I Meñli Geray, ۱منكلى كراى‎‎
Krymo chanas
Mengli bayezid.jpg
Menglis Girėjus (centre) su savo vyriausiuoju sūnumi Muhamedu Girėjumi (kairėje) ir turkų sultonu Bajazitu II (dešinėje)
Girėjai
Gimė: 1445
Mirė: 1515
Krymas
Palaidotas: Bachčisarajus
Tėvas: Chadži-Girėjus
Krymo chanas
Valdė: 1468-1515 m. (su pertraukomis)
Pirmtakas: -
Žinomas už: Aukso Ordos nugalėjimą

Menglis Girėjus (krym. I Meñli Geray, ۱منكلى كراى‎‎; 14451515 m.) – Krymo chanato valdovas, 6-asis Girėjų dinastijos pradininko Chadži-Girėjaus sūnus. Menglis buvo pirmasis Krymo chanas, prisidūręs Girėjaus vardą ir tapdamas Mengliu Girėjumi.

Chanato valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1500 m. Menglio pastatyta Zıncırlı medresė

Menglis tapo Krymo chanu 1466 m. vos keliems mėnesiams, po to jo sostą užėmė jo brolis Nur Devletas. Atgavo valdžią 1469 m. sausio mėn., tačiau vėl ją prarado 1475 m. kovo mėn., sukilus priešininkams broliams ir aukštuomenei. 1475 m. buvo paimtas į nelaisvę Kafoje (dab. Feodosijoje) ir osmanų pristatytas į Konstantinopolį. Čia jis buvo priverstas pripažinti osmanų siuzerenitetą Krymo chanato atžvilgiu. Nors chanatas vėliau ir išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Grąžintas į Krymo sostą 1478 m., toliau kovojo su Didžiąja Orda, kurią valdė Aukso Ordos palikuonys chanai, siekę gauti visą Ordos palikimą. Menglis daug nusipelnė įtvirtindamas Krymo totorių valstybingumą, įkūrė Očakivo tvirtovę. Jo sąjungininku buvo Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III, dėl ko pablogėjo Krymo santykiai su Maskvos priešininke Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste. Krymo chanato ir Moldavijos kunigaikštystės koalicija su Maskvos palaikymu bendrai veikė prieš Lietuvą ir Lenkiją, vykdė grobuoniškus išpuolius į jų teritorijas. Krymo totoriai nusigaudavo ir iki Nemuno aukštupio. Svarbiausi Krymo chanato ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.).

1502 m. Menglis sumušė paskutinį Aukso Ordos chaną ir užėmė sostinę Sarajų, tuo užbaigdamas Ordos gyvavimą. Pasiskelbė kaganu (imperatoriumi), Aukso Ordos valdžios įpėdiniu totorių kaganatuose Kaspijos-Volgos regione. Nelikus bendro priešo, pablogėjo santykiai su Maskva – Menglio ir jo sūnų kariaunos ėmė puldinėti pietines Rusijos žemes.

Valdant Mengliui, Krymo chanate buvo įvesta kalgos pareigybė, antroji pagal svarbą po chano. Pirmuoju kalga tapo jaunėlis sūnus Jamurči (14861507 m.), vėliau – vyresnysis sūnus, įpėdinis Muhamedas Girėjus (15071515 m.).

Palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Menglis pastatė Salačike (dab. Bachčisarajaus pakraštyje) rūmų kompleksą Devlet-Saraj, neišlikusį iki šių dienų. Šalia buvo pastatyti Zıncırlı medresė ir mauzoliejus (dürbesi) tėvui, kur po mirties atgulė ir pats Menglis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]