Ruhnu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ruhnu (est. Ruhnu, latv. Roņu sala, šved. Runö, liet. Ruonių sala) – Estijai priklausanti sala Rygos įlankoje, Baltijos jūroje. Dešimta pagal dydį šalies sala.

Geografija

Saloje gyvena maždaug 65 gyventojai, teritorija – 11,5 km². Plotis ir ilgis – apie 5,5 ir 3,5 km. Atstumas iki artimiausio gyvenamo Estijos taško – Kihnu salos – 54 km jūra, iki žemyninės Estijos dalies (Pernu) – 96 km, iki artimiausio kranto – Latvijos Kolkos kyšulio – 37 km. Apie trečdalį salos dengia miškai, likusi dalis pritaikyta ganykloms ir žemės ūkiui.

Istorija

Pirmieji žmonės saloje gyveno jau 5 200 m. pr. m. e. Saloje nuo XIII a. gyveno švedai. 1341 m. jiems Kuršo vyskupas suteikė teisę valdyti salą pagal Švedijos įstatymus. Po Pirmojo pasaulinio karo Švedija į salą vis dėlto nepretendavo, nes ji buvo toli nuo pačios Švedijos ir nereikšminga, tad kilo klausimas, ar ji turėtų priklausyti Latvijai, arčiau kurios krantų buvo, ar Estijai (pati sala reikšmės turėjo mažai, tačiau ekonominė zona ir žvejybos teisės aplink ją reiškė daugiau). Sala atiteko Estijai, tačiau iki pat 1945 m. joje faktiškai galiojo vietiniai švedų įstatymai, suteikti salai pagal anksčiau minėtą vyskupo nutarimą. Geriausiais laikais Ruhnu gyveno beveik 400 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo salą kartu su visa Estija okupavo Rusija. Vietinių švedų dalis pabėgo į tėvynę, likusius rusai ištrėmė į Sibirą. Sala buvo priskirta Estijos TSR, taigi į ją buvo atkelta estų, daugiausiai iš kitų salų, ypač Saremos ir Kihnu. Tais laikais joje gyveno daugiau nei 200 žmonių, tačiau XX a. 7-ojo dešimtmečio pab. didelė audra nusiaubė salą, tuomet daugumą jos žmonių Tarybų valdžia iškėlė, liko tik šiek tiek daugiau nei pusšimtis. Nuo to laiko gyventojų skaičius reikšmingai nebekito. Atgavus nepriklausomybę, imta grąžinti turtą ankstesnių šios salos gyventojų švedų palikuonims.

Dabartis

Dabar saloje yra nedidelis oro uostas, iš kurio reguliariai skraido lėktuvai į Pernu ir Kuresarę, žiemą kartą per savaitę, o vasarą – du. Keltų susisiekimas iš Kuresarės nereguliarus. Yra dvi bažnyčios – mūrinė ir medinė, keli svečių namai, tačiau masinis turizmas Ruhnu nepalietė, kadangi skrydis ten nėra pigus, o pramogų saloje nedaug. Ruhnu yra atskira Sarės apskrities valda. Po žemės grąžinimų daugiau nei pusė salos priklauso švedams, kasmet yra rengiamas švedų kultūros festivalis. Saloje yra mokykla, biblioteka, aukščiausiame jos taške pastatytas švyturys, taip pat yra meteorologijos stotis – didžioji dalis ruhniečių dirba šiose biudžetinėse įstaigose.

Vikiteka: Ruhnu – vaizdinė ir garsinė medžiaga