Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės
| Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 0,01 ha | ||
| Naudotas | XVII a. – 1920 m. | ||
| Žvalgytas | 1960, 1964, 1988, 1995 2015 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 24238 / L571 | ||
Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24238, senas vertybės kodas – L571) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klausgalvų Medsėdžiuose (Imbarės seniūnija), 2,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai .
Kapinės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įrengtos nedidelėje kalvelėje, stūksančioje vidury dirvos. Stačiakampio plano, 20 x 20 m dydžio. Centrinė, 13 x 12 m dydžio,[1] pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi dalis aptverta statinių tvora, kurios rytinėje pusėje įrengti varteliai.
Paviršius lygus, laidojimo žymių nėra. Viduryje ant aukšto betoninio cokolio pastatyta koplytėlė, kurios sienos betoninės, o stogo konstrukcija medinė. Abipus jos stovi po medinį, monumentalų kryžių.
Kapinių pakraščiuose auga liepos, išrausti žvėrelių urvai.
Teritorijos plotas – 0,01 ha, perimetras – 48 m.[2]
3,24 km į šiaurės rytus yra Barzdžių, 3,16 km į pietryčius – Klausgalvų, 2,25 km į šiaurės vakarus – Mažųjų Žalimų senosios kapinės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įrengtos XVII a. Veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais (žem. Kapalē, Maro kapalē). Jose laidoti Klausgalvų Medsėdžių gyventojai. Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. retsykiais pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Paskutinį kartą laidotos 1920 m. šiltinės aukos.[3]
Mirusiems atminti kapinėse nuo seno stovėjo koplytėlė ir keli ąžuoliniai monumentalūs kryžiai. 1937–1939 m. kryžiai atnaujinti, o medinės koplytėlės vietoje pastatyta betoninė, į kurią iš senosios perkeltos Marijos Maloningosios, 2 angelų, Šv. Juozapo ir Kristaus prie stulpo skulptūros. Marijos skulptūrai buvo priskiriama stebuklinga galia. Jos pagalbos prašydavo susirgus šeimynos nariui ar gyvuliui, ištikus nelaimei.[4] Prie koplytėlės kiekvieną gegužę kaimo gyventojai rinkdavosi pasimelsti už mirusiuosius. Senosios skulptūros XX a. 8 deš. dingo, o jų vieton įdėta masinės gamybos Švč. Mergelės Marijos skulptūra. XXI a. pr. vietoje vieno sunykusio kryžiaus pastatytas naujas.
Pasakojama, kad kapinėse vaidendavosi, o ariant aplinkui dirvą buvo randama žmonių kaulų ir įvairių senienų iš suardytų kapų.
1972–1977 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas.[5] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L474),[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[7]
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1960 ir 1964 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1988, 2015 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976. – Nr. 37sg
- ↑ Kretingos kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 49
- ↑ Senkapis, vad. Markapiais, Klausgalvų-Medsėdžių k., Imbarės apyl. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 65. – L. 90v
- ↑ Julius Kanarskas. Klausgalvų Medsėdžių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 202
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 248, Nr. 499
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977 - ↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
- ↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034