Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės
Klausgalvų Medsėdžių kapinės 2015.JPG
Kapinių vaizdas iš pietvakarių pusės

Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės
Koordinatės
56°01′09″š. pl. 21°29′36″r. ilg. / 56.019228°š. pl. 21.49344°r. ilg. / 56.019228; 21.49344Koordinatės: 56°01′09″š. pl. 21°29′36″r. ilg. / 56.019228°š. pl. 21.49344°r. ilg. / 56.019228; 21.49344
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,01 ha
Naudotas XVII a.1920 m.
Žvalgytas 1960, 1964, 1988, 1995 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24238 / L571

Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24238, senas vertybės kodas – L571) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klausgalvų Medsėdžiuose (Imbarės seniūnija), 2,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai .

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos nedidelėje kalvelėje, stūksančioje vidury dirvos. Stačiakampio plano, 20 x 20 m dydžio. Centrinė, 13 x 12 m dydžio,[1] pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi dalis aptverta statinių tvora, kurios rytinėje pusėje įrengti varteliai.

Paviršius lygus, laidojimo žymių nėra. Viduryje ant aukšto betoninio cokolio pastatyta koplytėlė, kurios sienos betoninės, o stogo konstrukcija medinė. Abipus jos stovi po medinį, monumentalų kryžių.

Kapinių pakraščiuose auga liepos, išrausti žvėrelių urvai.

Teritorijos plotas – 0,01 ha, perimetras – 48 m.[2]

3,24 km į šiaurės rytus yra Barzdžių, 3,16 km į pietryčius – Klausgalvų, 2,25 km į šiaurės vakarus – Mažųjų Žalimų senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVII a. Veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais (žem. Kapalē, Maro kapalē). Jose laidoti Klausgalvų Medsėdžių gyventojai. Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. retsykiais pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Paskutinį kartą laidotos 1920 m. šiltinės aukos.[3]

Kapinių koplytėlė ir monumentalūs kryžiai

Mirusiems atminti kapinėse nuo seno stovėjo koplytėlė ir keli ąžuoliniai monumentalūs kryžiai. 19371939 m. kryžiai atnaujinti, o medinės koplytėlės vietoje pastatyta betoninė, į kurią iš senosios perkeltos Marijos Maloningosios, 2 angelų, Šv. Juozapo ir Kristaus prie stulpo skulptūros. Marijos skulptūrai buvo priskiriama stebuklinga galia. Jos pagalbos prašydavo susirgus šeimynos nariui ar gyvuliui, ištikus nelaimei.[4] Prie koplytėlės kiekvieną gegužę kaimo gyventojai rinkdavosi pasimelsti už mirusiuosius. Senosios skulptūros XX a. 8 deš. dingo, o jų vieton įdėta masinės gamybos Švč. Mergelės Marijos skulptūra. XXI a. pr. vietoje vieno sunykusio kryžiaus pastatytas naujas.

Pasakojama, kad kapinėse vaidendavosi, o ariant aplinkui dirvą buvo randama žmonių kaulų ir įvairių senienų iš suardytų kapų.

19721977 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas.[5] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L474),[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[7]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 ir 1964 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1988, 2015 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976. – Nr. 37sg
  2. Kretingos kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 49
  3. Senkapis, vad. Markapiais, Klausgalvų-Medsėdžių k., Imbarės apyl. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 65. – L. 90v
  4. Julius Kanarskas. Klausgalvų Medsėdžių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 202
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 248, Nr. 499
    Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977
  6. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
  7. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]