Stačiakampis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1 pav. Stačiakampis ABCD ir jo elementai.

Stačiakampis – lygiagretainis, kuris turi statųjį kampą.

Stačiakampis žymimas keturiomis didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis – savo viršūnių pavadinimais (1 pav.).

Stačiakampio, kaip ir visų lygiagretainių priešingosios kraštinės yra lygios (AB = CD = b ir AD = BC = a) ir lygiagrečios (AB || CD, o AD || BC). Ilgesnioji stačiakampio kraštinė vadinama jo ilgiu, o trumpesnioji – pločiu.

Iš visų stačiakampių išskiriami kvadratai.

Stačiakampio savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Stačiakampis turi ne tik visas lygiagretainių savybes, bet ir tik jam būdingų savybių:

  • Stačiakampio visi kampai yra statieji.

\angle A=\angle B=\angle C=\angle D=90^\circ \;

  • Stačiakampio įstrižainės lygios.

d_1=d_2=d\;

Stačiakampio požymis[taisyti | redaguoti kodą]

Stačiakampio požymis nusako, kaip išskirti stačiakampį iš kitų lygiagretainių.

Stačiakampio perimetras ir plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Stačiakampio perimetras yra lygus ilgio ir pločio sumai, padaugintai iš dviejų (P = 2(a + b)). Stačiakampio ribojamą plotą galima rasti jo ilgį dauginant iš pločio (S = ab) arba pagal šiek tiek modifikuotą keturkampių ploto formulę: S=\frac{1}{2}d^2\sin\varphi\;

Čia d – bet kuri iš stačiakampio įstrižainių, φ – kampas tarp įstrižainių. Vikiteka