Kintų seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kintų seniūnija
Savivaldybė: Šilutės rajono savivaldybė
Centras: Kintai
Seniūnas: Antanas Kližentis
Gyventojai (2011): 1 757
Plotas: 95 km²
Tankumas (2011): 18,5 žm./km²
Gyvenvietės: 25
KintuSeniunija.png

Kintų seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės vakaruose. 2256 gyventojai, iš jų 54 proc. darbingo, 19 proc. pensinio amžiaus. Ribojasi su Saugų, Šilutės, Rusnės (visos Šilutės raj. sav.) ir Priekulės (Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai į Šilutę ir Priekulę. Upės – Nemunas (Atmata), Minija, Tenenys, miškai – Kintų-Svencelės (2130 ha), Krokų Lankos ežeras, Svencelės pelkė. Teritorijoje daug pelkių, kanalų, ežerėlių.

Kintų seniūnijoje veikia Kintų vidurinė mokykla su Sakūčių skyriumi, V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas, veterinarijos įmonė, biblioteka, paštas, policijos nuovada, ugniagesių komanda, degalinė, autoservisas, viešbutis, Ventės rago ornitologijos stotis (1929 m.), UAB „Kintai” (1994 m.), UAB „Šturmai” (1994 m.), Kintų buriavimo mėgėjų klubas. Aptiktas naftos telkinys.

Istoriniai paminklai – Kintų senosios mokyklos pastatas (statytas 1705 m.), Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), Ventės švyturys (1900 m.), vienuolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatų Minijos kaime, Kiošių kapinynas (II-IV a.), 16 evangelikų liuteronų senosios kapinių. Draustiniai – Kintų botaninis draustinis, Kniaupo botaninis-zoologinis draustinis. Gamtos paminklas – didžioji tuja (skersmuo – 88 cm, aukštis – 17 m). Archeologiniai radiniai: akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir keturkampio pjūvio titnaginis kirvis (laikomi Šilutės kraštotyros muziejuje).

Verslas: žvejyba, žuvininkystė, pramoginė žūklė, turizmas, žemės ūkio produktų gamyba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. vidurio Kintų seniūnijos teritorijoje gyveno kuršiai. Kai kurios seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1360 m. Ventės Rago smaigalyje kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir koplyčią. XVII a. pradžioje įsteigta pradžios mokykla Ventėje.

XVIII a. Kintų seniūniją nuniokiojo maras (17091711 m.), rusų generolo F. Apraksino kazokai (1757 m.). Įsteigtos mokyklos Kintuose (1705 m.), Kiškiuose (1736 m.), Minijoje (1736 m.), Mockiuose (1736 m.), Sakūčiuose (1736 m.), Stankiškiuose (1736 m.).

XIX a. Minijos kaime įsteigta burių dirbtuvė (1802 m.), kuri vėliau gamino ir valtis, panaikinta baudžiava, gyventojai iškelti į viensėdijas, įvyko choleros epidemija (1831 m.), Ventės Rage pastatytas medinis švyturys (1837 m.), įsteigtos mokyklos Šyšgiriuose (1855 m.), Rūgaliuose (1883 m.), Suvernuose (1899 m.), nutiestas kelias Priekulė–Sakučiai–Kintai–Ventė.

XVII–XIX a. buvo Jociškių, Muižės ir kiti dvarai. XIX a. viduryje Kintų parapijoje gyveno 3500 gyv. (86 proc. lietuvininkų), XX a. pradžioje – 5075 gyv. (73,5 proc. lietuvininkų).

Po Antrojo pasaulinio karo seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojai – artėjant frontui beveik visi senieji gyventojai pasitraukė į Vakarus, o užėmus Raudonajai armijai, tuščiuose namuose apsigyveno naujieji, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių. Sovietmečiu pradėjo veikti buvusios mokyklos. Įkurta žvejų artelė „Roza Liuksemburg“, kolūkiai – „Mickevičius Kapsukas“, „Černiachovskis“, „Komjaunuolis“, „Minija“, tarybiniai ūkiai „Uostadvaris“, „Sakūčiai“, kuriuos vėliau imta sujunginėti ir 1971 m. tebuvo vienas ūkis – Kintų Jono Čiulados žuvininkystės valstybinis ūkis. Tęsė savo veiklą Ventės Rago ornitologijos stotis, Ventėje įsteigta Lietuvos MA Hidrobiologijos stotis (1950 m.).

Mažėjant kaimuose gyventojų, 8–9 dešimtmečiuose buvo viena po kitos uždarinėjamos pradinės mokyklos. 1967 m. lapkričio 17 d. praūžęs uraganas padarė didelę žalą Kintų miškui, kuris buvo užsodintas dar XVIII a. pustomam pamario smėliui sustabdyti.

Pagrindinis Kintų apylinkės gyventojų darbdavys buvo Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkis, kuris turėjo 9384 ha žemės, dirbo 484 darbuotojai, laikė 2881 galvijus, 96 kiaules, antyną, augino 708 ha javų, vertėsi žvejyba – žvejodavo Kuršių mariose ir Nemune, turėjo 348 ha tvenkinių (1990 m.).

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1992 m. Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkio pagrindu susikūrė 15 žemės ūkių bendrovių, kurios po kelerių metų iširo. 1994 m. įkurtos UAB „Kintai”,UAB „Šturmai”. UAB „Kintai“ turi tvenkinius, kurie įžuvinti žvinuotais ir veidrodiniais karpiais, baltaisiais amūrais, vaivorykštiniais upėtakiais, lydekomis, karšiais, šamais, lynais, karosais, starkiais, kuojomis, ešeriais. Dalis tvenkinių skirti pramoginei žūklei. UAB „Šturmai” užsiima žvejyba mariose ir vandens turizmu. Kintuose 1997 m. įsteigtas Vydūno kultūros centras, kuris 2002 m. reorganizuotas į viešąją įstaigą. 2006 vasarį Vokietijos kino kompanija, talkinant Lietuvos kino studijai, Sakūčių kaime prie Minijos upės ir senojo tilto per ją, filmavo masines scenas vaidybiniam filmui „Pabėgimas ir tremtis“.

1995 m. birželio 29 d. įsteigta Kintų seniūnija.


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1997 m. 2532 (950 ūkių)
2001-04 2256
(Išsamiau)
  • 1 miestelis: Kintai
  • 24 kaimai
  • 3 kaimų dalys
2004 2256
2009-09-01 155,54 ~2430
  • 1 miestelis
  • 24 kaimai

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pauruose gimė tautodailininkas, tapytojas Vytautas Rauktys, Poviluose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, laikraštininkas Mikelis Ašmys, teisininkas, žurnalistas Jonas Endrikis Grigolaitis, Sakūčiuose – kunigas Martynas Kibelka, Stankiškiuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis, Uogaliuose – baidarių ir kanojų irklavimo daugkartinė Lietuvos čempionė Snieguolė Narevičiūtė-Šeršen, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrikis Šadagys, Žiaukose – Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jurgis Plonaitis, Žiniuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kalendorių leidėjas Martynas Labutis.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Aukštumalai k 3
Blymaciai k 28
Bložiai k 17
Kalviškiai k 5
Kintai mstl 833
Kiošiai k 28
Kiškiai k 96
Lamsočiai k 38
Minija k 46
Mockiai k 67
Muižė k 34
Paurai k 4
Povilai k 48
Prycmai k 68
Raudžiai k 12
Rūgaliai k 30
Sakūčiai k 186
Stankiškiai k 118
Suvernai k 52
Šyšgiriai k 56
Šturmai k 41
Uogaliai k 186
Vabalai k 15
Ventė k 164
Žyniai k 45
  1. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Išnykę kaimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 8 seniūnaitijos:

  • Kintų seniūnaitija (1063 gyv.) – Kintų mstl., Povilų k., Uogalių k.
  • Kiškių seniūnaitija (196 gyv.) – Kiškių k., Prycmų k., Blymacių k., Raudžių k., Paurų k.
  • Minijos seniūnaitija (42 gyv.) – Minijos k.
  • Mockių seniūnaitija (148 gyv.) – Mockių k., Lamsočių k., Kiošių k., Kalviškių k.
  • Rūgalių seniūnaitija (90 gyv.) – Rūgalių k., Vabalų k., Aukštumalų k., Šyšgirių k.
  • Sakūčių seniūnaitija (265 gyv.) – Sakūčių k., Žynių k.
  • Stankiškių seniūnaitija (220 gyv.) – Stankiškių k., Bložių k., Suvernų k., Muižės k.
  • Ventės seniūnaitija (216 gyv.) – Ventės k., Šturmų k.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šilutės rajono seniūnijos

Gardamo seniūnija | Juknaičių seniūnija | Katyčių seniūnija | Kintų seniūnija | Rusnės seniūnija | Saugų seniūnija | Šilutės seniūnija | Švėkšnos seniūnija | Usėnų seniūnija | Vainuto seniūnija | Žemaičių Naumiesčio seniūnija