Gardamo seniūnija
| Gardamo seniūnija | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Gardamas |
| Adresas | Liepų g. 4 |
| Seniūnas | Birutė Pocevičienė (2022) |
| Gyventojai (2021) | 1 519 |
| Plotas | 134 km² |
| Tankumas (2021) | 11,3 žm./km² |
| Gyvenvietės | 1 miestelis, 39 kaimai |
| |
Gardamo seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės rytuose,[1][2] Žemaitijos (maža vakarinė dalis – Mažosios Lietuvos) etnografiniame regione.[3] Centras – Gardamas.
Seniūnijoje yra Gardamo ir Šylių paštai, Gardamo pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyrius, Gardamo, Ramučių ir Šylių med. punktai ir bibliotekos, Gardamo šv. Roko bažnyčia (katalikų, statyta 19332 m.) ir Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia (1929 m.), paminklinis akmuo Martynui Mažvydui (pastatytas 2001 m.) Laukstėnuose, mėsos perdirbimo įmonė „Linegis“ Gardame, pieno supirkimo įmonė Ramučiuose, Meškinės ir Šiaudėnų girininkijos. Archeologiniai paminklai – Eidaičių, Žakainių, Brokorių piliakalniai, Pypliškės, Gardamo, Šylių kapinynai, XVII a. pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvės vieta.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnija užima 13 960 ha plotą,[4] ji ribojasi su Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Saugų, Švėkšnos ir Tenenių (Šilalės rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai 4208 Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna ir 4209 Šilutė–Ramučiai–Gardamas į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Grabupius. Upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys; du tvenkiniai – Ramučių, Šylių. Miškai – Šiaudėnų, Meiželių, Būdvyčių, Meškinės ir kt. Įrengti Meškinės pedologinis (1988 m.) ir Šiaudėnų botaninis draustinis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo kryžiuočių antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 m. jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po 1422 m. Melno taikos likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių ir Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba.
1864–1904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas. Po II pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.
Dabartinė seniūnija įkurta 1995 m. vietoje Gardamo apylinkės.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) |
2390 | 1 miestelis (Gardamas), 39 kaimai, 6 kaimų dalys | ||
| 2009-09-01 (Išsamiau) |
140 | 1 miestelis, 39 kaimai | ||
| 2011 m. (Išsamiau) |
1875 | 1 miestelis, 39 kaimai | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) |
1 miestelis, 39 kaimai | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
1519 | 1 miestelis, 37 kaimai | ||
Seniūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tomas Balčytis, nuo 2005 m.
- Birutė Pocevičienė, 2022 m.
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Bartininkai, k. | 17 | 26 |
| Birbalai, k. | 6 | |
| Bliūdsukiai, k. | 59 | 75 |
| Būdviečiai, k. | 8 | |
| Dulkiškė, k. | 25 | 41 |
| Eidaičiai, k. | 17 | 23 |
| Gardamas, mstl. | 356 | 398 |
| Gečiai, k. | 11 | 12 |
| Gudiškė, k. | 9 | |
| Jauniai, k. | 16 | |
| Jokūbiškė, k. | 28 | 30 |
| Juškaičiai, k. | 113 | 162 |
| Kukuiliškė, k. | 11 | |
| Kurpai, k. | 13 | 17 |
| Laukstėnai, k. | 35 | 45 |
| Lydalės, k. | 3 | |
| Meiželiai, k. | 0 | |
| Meškinė, k. | 56 | 67 |
| Nausėdai, k. | 17 | 20 |
| Pašiaudis, k. | 4 | |
| Pašiliškiai, k. | 27 | 30 |
| Pašusčiai, k. | 35 | 21 |
| Pempiškiai, k. | 11 | 10 |
| Pypliškė, k. | 28 | 37 |
| Pūzraviečiai, k. | 14 | |
| Ramoniškiai, k. | 2 | |
| Ramučiai, k. | 104 | 126 |
| Ramuva, k. | 1 | |
| Šiaudėnai I, k. | 17 | 36 |
| Šiaudėnai II, k. | 25 | 26 |
| Šilgaliai, k. | 26 | 22 |
| Šyliai, k. | 284 | 370 |
| Ūta, k. | 2 | |
| Užlaukė, k. | 64 | 64 |
| Užpjauniai, k. | 7 | |
| Užtenenis, k. | 13 | 13 |
| Voveriai, k. | 8 | |
| Žagatai, k. | 9 | |
| Žakainiai, k. | 67 | 92 |
| Žiogai, k. | 13 | 12 |
Seniūnaitijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:
- Bliūdsukių seniūnaitija (172 gyv.) – Bliūdsukių k., Būdviečių k., Meiželių k., Pempiškių k., Pūzraviečių k., Šiaudėnų II k., Ūtos k.
- Gardamo seniūnaitija (692 gyv.) – Bartininkų k., Dulkiškės k., Gardamo mstl., Gečių k., Kukuiliškės k., Nausėdų k., Pašusčių k., Ramuvos k., Užlaukės k., Žiogų k.
- Meškinės seniūnaitija (184 gyv.) – Lydalių k., Meškinės k., Pašiaudžio k., Šiaudėnų I k., Šilgalių k.
- Ramučių seniūnaitija (316 gyv.) – Eidaičių k., Jaunių k., Kurpų k., Pašiliškių k., Ramoniškių k., Ramučių k., Voverių k., Žagatų k.
- Šylių seniūnaitija (446 gyv.) – Šylių k.
- Žakainių seniūnaitija (468 gyv.) – Birbalų k., Gudiškės k., Jokūbiškės k., Juškaičių k., Laukstėnų k., Pypliškės k., Užpjaunių k., Užtenenio k., Žakainių k.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gardamo seniūnijoje gimė:
- Martynas Mažvydas, kunigas, pirmosios Lietuviškos knygos autorius;
- Domininkas Endzelis, siuvėjas, Švėkšnos progimnazijos rėmėjas;
- Juozas Šlajus, žurnalistas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas;
- Rimantas Šlajus, žurnalistas;
- Jonas Beinorius, kunigas;
- Vincentas Beinoris, kunigas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gardamo seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Gardamo seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šilutės kraštas (enciklopedinis žinynas). – Šilutė, „Prūsija“, 2000. ISBN 9986-798-05-1 // psl. 55
| |||||