Gardamo seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gardamo seniūnija
Savivaldybė: Šilutės rajono savivaldybė
Centras: Gardamas
Seniūnas: Tomas Balčytis (2005-)
Gyventojai (2011): 1 875
Plotas: 134 km²
Tankumas (2011): 14 žm./km²
Gyvenvietės: 40
GardamoSeniunija.png

Gardamo seniūnija yra Šilutės rajono rytuose. 2001 m. gyveno 2390 gyventojų (625 – nuo 0 iki 15 m. amžiaus, 1214 – darbingo amžiaus, 551 – pensinio amžiaus). Gardamo seniūnija ribojasi su Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Saugų, Švėkšnos ir Tenenių (Šilalės rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Grabupius. Upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys; du tvenkiniai: Ramučių, Šylių. Miškai: Šiaudėnų, Meiželių, Būdvyčių, Meškinės ir kt.

Seniūnijoje yra Gardamo ir Šylių paštai, Gardamo pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyrius, Gardamo, Ramučių ir Šylių med. punktai ir bibliotekos, šv. Roko katalikų (statyta 1932 m.) Gardame ir evangelikų liuteronų (1929 m.) Ramučiuose bažnyčios, paminklinis akmuo Martynui Mažvydui (pastatytas 2001 m.) Laukstėnuose, mėsos perdirbimo įmonė „Linegis“ Gardame, pieno supirkimo įmonė Ramučiuose, Meškinės ir Šiaudėnų girininkijos. Meškinės pedologinis (1988 m.) ir Šiaudėnų botaninis draustinis. Archeologiniai paminklai – Eidaičių, Žakainių, Brokorių piliakalniai, Pypliškės, Gardamo, Šylių kapinynai, XVII a.pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvės vieta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo kryžiuočių antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 m. jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po Melno taikos (1422 m.), likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo.

Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių ir Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba.

18641904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas.

Po II Pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 2390
(Išsamiau)
  • 1 miestelis: Gardamas
  • 39 kaimai
  • 6 kaimų dalys
2009-09-01 139,6
  • 1 miestelis
  • 39 kaimai

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gardamo seniūnijoje gimė:

  • Martynas Mažvydas, kunigas, pirmosios Lietuviškos knygos autorius;
  • Domininkas Endzelis, siuvėjas, Švėkšnos progimnazijos rėmėjas;
  • Juozas Šlajus, žurnalistas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas;
  • Rimantas Šlajus, žurnalistas;
  • Jonas Beinorius, kunigas;
  • Vincentas Beinoris, kunigas

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Bartininkai kaimas 26
Birbalai kaimas 6
Bliūdsukiai kaimas 75
Būdviečiai kaimas 8
Dulkiškė kaimas 41
Eidaičiai kaimas 23
Gardamas miestelis 398
Gečiai kaimas 12
Gudiškė kaimas 9
Jauniai kaimas 16
Jokūbiškė kaimas 30
Juškaičiai kaimas 162
Kukuiliškė kaimas 11
Kurpai kaimas 17
Laukstėnai kaimas 45
Lydalės kaimas 3
Meiželiai kaimas 0
Meškinė kaimas 67
Nausėdai kaimas 20
Pašiaudis kaimas 4
Pašiliškiai kaimas 30
Pašusčiai kaimas 21
Pempiškiai kaimas 10
Pypliškė kaimas 37
Pūzraviečiai kaimas 14
Ramoniškiai kaimas 2
Ramučiai kaimas 126
Ramuva kaimas 1
Šiaudėnai I kaimas 36
Šiaudėnai II kaimas 26
Šilgaliai kaimas 22
Šyliai kaimas 370
Ūta kaimas 2
Užlaukė kaimas 64
Užpjauniai kaimas 7
Užtenenis kaimas 13
Voveriai kaimas 8
Žagatai kaimas 9
Žakainiai kaimas 92
Žiogai kaimas 12
  1. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:

  • Bliūdsukių seniūnaitija (172 gyv.) – Bliūdsukių k., Būdviečių k., Meiželių k., Pempiškių k., Pūzraviečių k., Šiaudėnų II k., Ūtos k.
  • Gardamo seniūnaitija (692 gyv.) – Bartininkų k., Dulkiškės k., Gardamo mstl., Gečių k., Kukuiliškės k., Nausėdų k., Pašusčių k., Ramuvos k., Užlaukės k., Žiogų k.
  • Meškinės seniūnaitija (184 gyv.) – Lydalių k., Meškinės k., Pašiaudžio k., Šiaudėnų I k., Šilgalių k.
  • Ramučių seniūnaitija (316 gyv.) – Eidaičių k., Jaunių k., Kurpų k., Pašiliškių k., Ramoniškių k., Ramučių k., Voverių k., Žagatų k.
  • Šylių seniūnaitija (446 gyv.) – Šylių k.
  • Žakainių seniūnaitija (468 gyv.) – Birbalų k., Gudiškės k., Jokūbiškės k., Juškaičių k., Laukstėnų k., Pypliškės k., Užpjaunių k., Užtenenio k., Žakainių k.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šilutės rajono seniūnijos

Gardamo seniūnija | Juknaičių seniūnija | Katyčių seniūnija | Kintų seniūnija | Rusnės seniūnija | Saugų seniūnija | Šilutės seniūnija | Švėkšnos seniūnija | Usėnų seniūnija | Vainuto seniūnija | Žemaičių Naumiesčio seniūnija