Gardamo seniūnija
| Gardamo seniūnija | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Gardamas |
| Seniūnas | Tomas Balčytis (2005-) |
| Gyventojai (2011) | 1 875 |
| Plotas | 134 km² |
| Tankumas (2011) | 14 žm./km² |
| Gyvenvietės | 40 |
| |
Gardamo seniūnija yra Šilutės rajono rytuose. 2001 m. gyveno 2390 gyventojų (625 – nuo 0 iki 15 m. amžiaus, 1214 – darbingo amžiaus, 551 – pensinio amžiaus). Gardamo seniūnija ribojasi su Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Saugų, Švėkšnos ir Tenenių (Šilalės rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Grabupius. Upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys; du tvenkiniai: Ramučių, Šylių. Miškai: Šiaudėnų, Meiželių, Būdvyčių, Meškinės ir kt.
Seniūnijoje yra Gardamo ir Šylių paštai, Gardamo pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyrius, Gardamo, Ramučių ir Šylių med. punktai ir bibliotekos, šv. Roko katalikų (statyta 1932 m.) Gardame ir evangelikų liuteronų (1929 m.) Ramučiuose bažnyčios, paminklinis akmuo Martynui Mažvydui (pastatytas 2001 m.) Laukstėnuose, mėsos perdirbimo įmonė „Linegis“ Gardame, pieno supirkimo įmonė Ramučiuose, Meškinės ir Šiaudėnų girininkijos. Meškinės pedologinis (1988 m.) ir Šiaudėnų botaninis draustinis. Archeologiniai paminklai – Eidaičių, Žakainių, Brokorių piliakalniai, Pypliškės, Gardamo, Šylių kapinynai, XVII a.pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvės vieta.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo kryžiuočių antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 m. jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po Melno taikos (1422 m.), likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo.
Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių ir Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba.
1864–1904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas.
Po II Pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 | 2390 (Išsamiau) |
| ||
| 2009-09-01 | 139,6 |
| ||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gardamo seniūnijoje gimė:
- Martynas Mažvydas, kunigas, pirmosios Lietuviškos knygos autorius;
- Domininkas Endzelis, siuvėjas, Švėkšnos progimnazijos rėmėjas;
- Juozas Šlajus, žurnalistas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas;
- Rimantas Šlajus, žurnalistas;
- Jonas Beinorius, kunigas;
- Vincentas Beinoris, kunigas
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Gyvenvietė | Statusas[1] | Gyventojų skaičius [2] | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Bartininkai | kaimas | 26 | |
| Birbalai | kaimas | 6 | |
| Bliūdsukiai | kaimas | 75 | |
| Būdviečiai | kaimas | 8 | |
| Dulkiškė | kaimas | 41 | |
| Eidaičiai | kaimas | 23 | |
| Gardamas | miestelis | 398 | |
| Gečiai | kaimas | 12 | |
| Gudiškė | kaimas | 9 | |
| Jauniai | kaimas | 16 | |
| Jokūbiškė | kaimas | 30 | |
| Juškaičiai | kaimas | 162 | |
| Kukuiliškė | kaimas | 11 | |
| Kurpai | kaimas | 17 | |
| Laukstėnai | kaimas | 45 | |
| Lydalės | kaimas | 3 | |
| Meiželiai | kaimas | 0 | |
| Meškinė | kaimas | 67 | |
| Nausėdai | kaimas | 20 | |
| Pašiaudis | kaimas | 4 | |
| Pašiliškiai | kaimas | 30 | |
| Pašusčiai | kaimas | 21 | |
| Pempiškiai | kaimas | 10 | |
| Pypliškė | kaimas | 37 | |
| Pūzraviečiai | kaimas | 14 | |
| Ramoniškiai | kaimas | 2 | |
| Ramučiai | kaimas | 126 | |
| Ramuva | kaimas | 1 | |
| Šiaudėnai I | kaimas | 36 | |
| Šiaudėnai II | kaimas | 26 | |
| Šilgaliai | kaimas | 22 | |
| Šyliai | kaimas | 370 | |
| Ūta | kaimas | 2 | |
| Užlaukė | kaimas | 64 | |
| Užpjauniai | kaimas | 7 | |
| Užtenenis | kaimas | 13 | |
| Voveriai | kaimas | 8 | |
| Žagatai | kaimas | 9 | |
| Žakainiai | kaimas | 92 | |
| Žiogai | kaimas | 12 |
- ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
- ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.
Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:
- Bliūdsukių seniūnaitija (172 gyv.) – Bliūdsukių k., Būdviečių k., Meiželių k., Pempiškių k., Pūzraviečių k., Šiaudėnų II k., Ūtos k.
- Gardamo seniūnaitija (692 gyv.) – Bartininkų k., Dulkiškės k., Gardamo mstl., Gečių k., Kukuiliškės k., Nausėdų k., Pašusčių k., Ramuvos k., Užlaukės k., Žiogų k.
- Meškinės seniūnaitija (184 gyv.) – Lydalių k., Meškinės k., Pašiaudžio k., Šiaudėnų I k., Šilgalių k.
- Ramučių seniūnaitija (316 gyv.) – Eidaičių k., Jaunių k., Kurpų k., Pašiliškių k., Ramoniškių k., Ramučių k., Voverių k., Žagatų k.
- Šylių seniūnaitija (446 gyv.) – Šylių k.
- Žakainių seniūnaitija (468 gyv.) – Birbalų k., Gudiškės k., Jokūbiškės k., Juškaičių k., Laukstėnų k., Pypliškės k., Užpjaunių k., Užtenenio k., Žakainių k.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]