Juknaičių seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juknaičių seniūnija
Juknaičiai, seniūnija.JPG
Seniūnijos administracija
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Centras Juknaičiai
Adresas Šiloko g. 3
Seniūnas Alfredas Gaubys (2022)
Gyventojai (2021) 2 178
Plotas 160 km²
Tankumas (2021) 13,6 žm./km²
Gyvenvietės 26 kaimai
JuknaiciuSeniunija.png

Juknaičių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės pietryčiuose.[1][2]

Juknaičių seniūnijoje yra dvi pagrindinės mokyklos, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro filialas, Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, ambulatorija, med. punktas, vaistinė, lopšelis-darželis, 2 bibliotekos, seniūnija, savarankiško gyvenimo namai, moterų klubas, jaunimo klubas, turizmo ir sveikatingumo bendrovė, ž. ū. kooperatyvas, trys pieno surinkimo punktai, katilinė, UAB „Veiviržo paukštynas“ filialas, Šilutės augalų veislių tyrimo stotis, laisvalaikio salė.

Archeologijos paminklai: Gaidelių kapinynas (X-XI a.), Pašyšių kapinynas (III-IV a.), 43 senosios evangelikų liuteronų kapinės, Juknaičių Alkos kalnas, prieškarinės Lietuvos muitinės ir perkėlos liekanos Šilininkuose.

Seniūnijoje gyvena 55 % darbingo amžiaus gyventojų, 28 % – iki 15 metų, 17 %; – pensininkų (2004 m.). Vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai, plėtojami ir netradiciniai verslai – kaimo turizmas, eglaičių auginimas ir kt.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurėje ribojasi su Šilutės, rytuose – su Ž. Naumiesčio, pietuose – su Usėnų seniūnijomis, vakaruose – Nemuno deltos atšaka Rusnė atskiria nuo Kaliningrado srities (Rusija). Girininkų, Leitgirių, Paleičių, Šilininkų kaimai yra pasienio ruože.

Per Juknaičių seniūniją teka upė Leitė, rytiniu pakraščiu – Šyša. Seniūnijos vakarinis pakraštys priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui, kuriame gyvena Lietuvos retieji paukščiai: juodasis gandras, juodasis peslys, pievinė lingė, erelis rėksnys, gervė ir kt. Į parką įeina Nemuno pakrantės kopų kompleksas Girininkuose, rekreacinė teritorija Paleičiuose, Žalčių, Ilgasis, Dambos, Dydysis ir Mažasis Žiogių ir kt. ežerėliai, Berštų, Leitgirių Kūlynų miškai. Per seniūniją eina Klaipėdos-Tilžės geležinkelis ir Klaipėdos–Jurbarko plentas. Yra užliejamų pievų, kelių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I tūkstantmetyje Juknaičių seniūnijos teritorijoje buvo mažai gyvenama. Vėliau ji priklausė Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijos imperijai. Iki XVIII a. pradžios beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai (vokiečiai buvo tik dvarponiai, valsčių pareigūnai). Po baisaus 17091711 m. didžiojo maro, kai vietinių gyventojų žymiai sumažėjo, prasidėjo vokiečių antplūdis. XIX a. viduryje čia jau gyveno apie 30 proc. vokiečių. XIX a. pradžioje panaikinta baudžiava, gyventojai išskirstomi į viensėdijas.

Pirmoji pradžios mokykla Juknaičių seniūnijoje atidaryta Pašyšiuose (1736 m.), vėliau – Leitgiriuose (1737 m.), Juknaičiuose (1761 m.), Kanteriškiuose (1823 m.), Rumšuose (1825 m.), Piktaičiuose (1854 m.), Paleičiuose (1856 m.), Kūgeliuose (1881 m.). Pradinės mokyklos dar buvo įsteigtos ir Barzdėnuose, Girininkuose, Medžioklėje.

Įkurtos evangelikų liuteronų parapijos, pastatomos bažnyčios Vyžiuose (1866 m.), Paleičiuose (1906 m.), Pašyšiuose (1910 m.). XIX-XX a. veikė surinkimininkai ir sekmininkai (Juknaičiuose buvo maldos namai). 1912 m. buvo įsteigtos lietuvių jaunimo draugijos „Vainikas“ (Vyžiuose), „Darželis“ (Paleičiuose).

19191923 m. Juknaičių seniūnijos teritorija, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, buvo administruojamas Prancūzijos. 1923–1939 m., valdant Lietuvai, veikė keli Lietuvių draugijos giedotojų chorai, šaulių būriai, taupymo ir skolinimo bendrovės, Lietuvos ūkininkų draugijos skyrius, jaunų ūkininkų ratelis, „Santaros“ skyrius. Buvo girininkija, du paštai, kelios pieninės, 10 vėjo malūnų, keletas krautuvių. Lietuvos Valstybės Saugumo Policija 1933 m. lapkričio 23 d. Juknaičiuose suėmė Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos vadų susirinkimą, kuris ruošėsi 1934 m. Klaipėdos krašto sukilimui.

1939–1944 m. priklausė fašistinei Vokietijai. Po II pasaulinio karo Juknaičių seniūnijos teritorijoje įvyko didelė gyventojų kaita – daugumai gyventojų pasitraukus į Vokietiją, jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. 1949 m. įsteigti „Pergalės“ ir „Aušros“ kolūkiai, 1963 m. jų pagrindu – „Juknaičių“ ir „Pašyšių“ tarybiniai ūkiai.

„Juknaičių“ (19771989 m. vadintas „TSKP XXV suvažiavimo“ t.ū.) tarybinis ūkis sovietinės valdžios propagandiniais tikslais buvo padarytas pavyzdiniu ūkiu Lietuvoje. Juknaičių gyvenvietė (10 gatvių) padaroma parko tipo. 1992 m., „Juknaičių“ ir „Pašyšių tarybinių ūkių pagrindu susikūrė 30 žemės ūkio bendrovių, kurių dauguma po kelerių metų iširo – žemdirbiai pradėjo ūkininkauti individualiai.

1993 m. įkurta Juknaičių Romos katalikų parapija. Pamaldos vyksta Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje, įrengtoje pagyvenusių žmonių savarankiško gyvenimo namuose. 1995 m. apylinkė pervadinta į seniūniją.

Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04
(Išsamiau)
3296 26 kaimai, 2 kaimų dalys
2009-09-01
(Išsamiau)
26 kaimai
2011 m.
(Išsamiau)
2466 26 kaimai
2016-08-13
(Išsamiau)
26 kaimai
2021 m.
(Išsamiau)
2178 20 gyvenviečių, turinčių >9 gyventojus

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

Gyvenvietė Gyventojai (2021) Gyventojai (2011)
Domaičiai, k. 25 34
Drunšiliai, k. 18
Girininkai, k. 10 5
Gurgždžiai, k. 16 5
Jakšteliai, k. 14 8
Juknaičiai, k. 867 892
Kanteriškiai, k. 120 125
Klugonai, k. 8
Kūgeliai, k. 52 52
Kūlynai, k. 10
Leitgiriai, k. 81 123
Menklaukiai, k. 30 52
Naujininkai, k. 20 19
Okslindžiai, k. 55 65
Paleičiai, k. 74 86
Pašyšiai, k. 426 499
Piktaičiai, k. 16 21
Rumšai, k. 47 57
Skieriai, k. 3
Šėriai, k. 13 34
Šilininkai, k. 7
Šilviai, k. 25 42
Tarvydai, k. 206 221
Tautiškiai, k. 17 29
Vaitkaičiai, k. 11
Vyžiai, k. 30 40

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 11 seniūnaitijų:

  • Drunšilių seniūnaitija (92 gyv.) – Drunšilių k., Tautiškių k., Šilvių k., Gurgždžių k.
  • Juknaičių I seniūnaitija (693 gyv.) – Juknaičių k.d., Klugonų k., Vyžių k.
  • Juknaičių II seniūnaitija (590 gyv.) – Juknaičių k.d.
  • Kanteriškių seniūnaitija (189 gyv.) – Kanteriškių k., Jakštelių k.
  • Leitgirių seniūnaitija (215 gyv.) – Leitgirių k., Domaičių k.
  • Menklaukių seniūnaitija (165 gyv.) – Menklaukių k., Okslindžių k., Naujininkų k., Skierių k., Vaitkaičių k.
  • Paleičių seniūnaitija (153 gyv.) – Paleičių k., Kūlynų k., Šilininkų k., Girininkų k.
  • Pašyšių seniūnaitija (684 gyv.) – Pašyšių k.
  • Rumšų seniūnaitija (106 gyv.) – Rumšų k., Piktaičių k.
  • Šėrių seniūnaitija (110 gyv.) – Šėrių k., Kūgelių k.
  • Tarvydų seniūnaitija (295 gyv.) – Tarvydų k.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juknaičiuose gimė Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas Edvardas Simaitis, Okslindžiuose – ilgametis Šilutės apskrities viršininkas Karolis Augustas Ozelis, Pašyšiuose – surinkimininkų sakytojai Kristupas Butkeraitis, Skrandys, Šermonas, kunigas Ramutis Janšauskas, Tarvyduose – finansininkas, Pamario krašto kultūros ir sporto rėmėjas Horstas Herbertas Kubutaitis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juknaičių seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
  2. Juknaičių seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).