Katyčių seniūnija
| Katyčių seniūnija | |
 Seniūnijos administracija 2017 m. | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Katyčiai |
| Adresas | Turgaus a. 1 |
| Seniūnas | Gražina Kungienė (2022) |
| Gyventojai (2021) | 814 |
| Plotas | 63,05 km² |
| Tankumas (2021) | 12,9 žm./km² |
| Gyvenvietės | 1 miestelis, 15 kaimų |
| |
Katyčių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės pietryčiuose,[1][2] Mažosios Lietuvos etnografiniame regione.[3] Centras – Katyčiai.
Istoriniai paminklai: 26 evangelikų liuteronų senosios kapinės, XVII–XVIII a. karinių įtvirtinimų liekanos, Akmeniškių piliakalnis, Stubrių mokyklos statinių kompleksas (1910 m.). Akmeniškių ąžuolas (aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,20 m).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnijos teritorija driekiasi šiaurės–pietų kryptimi, ji ribojasi su Usėnų, Ž. Naumiesčio, Vainuto (visos Šilutės raj. sav.), Pagėgių, Stoniškių (abi Pagėgių savivaldybė) seniūnijomis. Upės – Šyša, Veižas, Kamona. Pagrindinis kelias – 4202 Stoniškiai–Katyčiai–Degučiai . Miškų beveik nėra.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katyčių seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių žygiaraščiuose. Pagal 1422 m. Melno sutartį dalis dabartinės Katyčių seniūnijos teritorijos priklausė LDK, bet ją 1533 m. užgrobė Prūsija. Nuo XVI a. buvo kuriami dvarai. XIX a. pirmoje pusėje panaikinta baudžiava, įkurtas Katyčių valsčius. Gyventojai išskirstyti į viensėdijas. Buvo steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Akmeniškiuose, Krauleidžiuose, Laugaliuose ir kt. XVII a. Katyčiuose minima parapinė mokykla, XVIII a. pradžios mokykla veikė Laugaliuose ir kt. Laugaliuose buvo perėjimo punktas ir muitinė. 1905 m. Katyčių seniūnijos teritorijoje daugiausia gyveno lietuvininkai, pvz., Laugaliuose – 80 proc., Kekeršuose – 86 proc., Kažemėkuose – 72 proc. ir kitur, tik Katyčiuose – 30 proc.
Lietuvių tautinis judėjimas Katyčių seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. Tilžės lietuviai dažnai lankė Katyčius su savo choru, atvykdavo paskaitininkai. Katyčiuose buvo įsteigta „Vainiko“ draugija, kuri veikė iki 1939 m. Katyčių seniūnijos teritorija 1920–1939 m. priklausė Katyčių valsčiui, 1939–1945 m. – Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardai, 1945–1954 m. – Stubrių ir Katyčių valsčiams (nuo 1950 m. vadinti apylinkėmis), 1954–1977 m. – Katyčių apylinkei, 1977–1995 m. – Usėnų apylinkei.
Po II pasaulinio karo labai pasikeitė seniūnijos gyventojai – daugelis artėjant frontui pasitraukė į Vakarus, jų vietas užėmė ateiviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Pradėjo veikti pradinės mokyklos Antšyšiuose, Kežemėkuose, Krauleidžiuose, Stubriuose, Skersviečiuose, Versmininkuose ir kitur. Įkurti „Salomėjos Nėries“, „Laimės“ kolūkiai, vėliau jų pagrindu – Katyčių tarybinis ūkis (vėliau pervadintas į Katyčių paukštininkystės tarybinį ūkį), kuris turėjo 6250 ha žemės, laikė 2363 galvijus, 68 tūkstančius vištų, augino 1630 ha javų, 50 ha bulvių (1990 m.). 1992 m. jo pagrindu susikūrė 10 žemės ūkio bendrovių, kurios po kelerių metų iširo. Pastaruoju metu žemdirbiai ūkininkauja individualiai, kai kurie plėtoja netradicinius verslus – augina krienus ir kt.
1995 m. birželio 29 d. iš Usėnų apylinkės dalies įsteigta Katyčių seniūnija, pradėjusi veikti spalio 5 d.[4]
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 1997 m. | 1596 (550 ūkių) | |||
| 2004 m. | 1509 | |||
| 2001-04 (Išsamiau) |
1509 | 1 miestelis (Katyčiai), 15 kaimų, 1 kaimo dalis | ||
| 2009-09-01 (Išsamiau) |
63 | 1600 | 1 miestelis, 15 kaimų | |
| 2011 m. (Išsamiau) |
1109 | 1 miestelis, 15 kaimų | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) |
1 miestelis, 15 kaimų | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
814 | 1 miestelis, 14 kaimų | ||
Seniūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Feliksas Bizauskas, 1995–1997 m.
- Dalė Žėkienė, 1997–2000 m.
- Juzefa Tamavičienė, 2000–2015 m.[5]
- Jonas Lukošaitis, 2016 m.
- Gražina Kungienė, 2022 m.
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Akmeniškiai, k. | 40 | 48 |
| Antšyšiai, k. | 45 | 52 |
| Katyčiai, mstl. | 395 | 526 |
| Kažemėkai, k. | 30 | 44 |
| Kekersai, k. | 6 | |
| Krauleidžiai, k. | 5 | |
| Mediškiemiai, k. | 4 | |
| Molgiriai, k. | 9 | |
| Naustubriai, k. | 11 | 14 |
| Skersviečiai, k. | 13 | |
| Stubriai, k. | 133 | 175 |
| Šlauniai, k. | 17 | |
| Uikšiai, k. | 17 | 20 |
| Ulozai, k. | 33 | 35 |
| Užkamoniai, k. | 14 | 15 |
| Versmininkai, k. | 79 | 126 |
Seniūnaitijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos:
- Katyčių seniūnaitija (897 gyv.) – Katyčių mstl., Uikšių k., Antšyšių k., Ulozų k.
- Stubrių seniūnaitija (340 gyv.) – Užkamonių k., Molgirių k., Kažemėkų k., Krauleidžių k., Naustubrių k., Skersviečių k., Stubrių k., Šlaunių k., Kekersų k.
- Versmininkų seniūnaitija (265 gyv.) – Versmininkų k., Akmeniškių k., Mediškiemių k.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Katyčių seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Katyčių seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šilutės kraštas (enciklopedinis žinynas). – Šilutė, „Prūsija“, 2000. ISBN 9986-798-05-1 // psl. 86
- ↑ Katyčiuose svarbias datas įprasmina neapeidami akmens. 2015-10-02, Pamarys.eu (tikrinta 2025-05-10).
| |||||