Katyčių seniūnija
| Katyčių seniūnija | |
 Seniūnijos administracija | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Katyčiai |
| Seniūnas | Jonas Lukošaitis |
| Gyventojai (2011) | 1 109 |
| Plotas | 63,05 km² |
| Tankumas (2011) | 17,6 žm./km² |
| Gyvenvietės | 16 |
| |
Katyčių seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės pietryčiuose. 1509 gyventojai, iš jų darbingo amžiaus – 53 proc., pensinio – 17 proc. Katyčių seniūnija ribojasi su Usėnų, Ž. Naumiesčio, Vainuto (visos Šilutės raj. sav.), Pagėgių, Stoniškių (abi Pagėgių savivaldybė) seniūnijomis. Upės – Šyša, Veižas, Kamona.
Katyčių seniūnijos istoriniai paminklai: 26 evangelikų liuteronų senosios kapinės, XVII-XVIII a. karinių įtvirtinimų liekanos, Akmeniškių piliakalnis, Stubrių mokyklos statinių kompleksas (1910 m.). Akmeniškių ąžuolas (aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,20 m).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Katyčių seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių žygiaraščiuose. Pagal Melno sutartį (1422 m.) dalis dabartinės Katyčių seniūnijos teritorijos priklausė LDK, bet ją 1533 m. užgrobė Prūsija. Katyčių seniūnija yra taip vadinamoje Mažosios Lietuvos teritorijoje (nuo 1919 m. – Klaipėdos kraštas).
Jau nuo XVI a. buvo kuriami dvarai. XIX a. pirmoje pusėje panaikinta baudžiava, įkurtas Katyčių valsčius. Gyventojai išskirstyti į viensėdijas. Buvo steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Akmeniškiuose, Krauleidžiuose, Laugaliuose ir kt. XVII a. Katyčiuose minima parapinė mokykla, XVIII a. pradžios mokykla veikė Laugaliuose ir kt. Laugaliuose buvo perėjimo punktas ir muitinė. 1905 m. Katyčių seniūnijos teritorijoje daugiausia gyveno lietuvininkai, pvz., Laugaliuose – 80 proc., Kekeršuose – 86 proc., Kažemėkuose – 72 proc. ir kitur, tik Katyčiuose – 30 proc.
Lietuvių tautinis judėjimas Katyčių seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. Tilžės lietuviai dažnai lankė Katyčius su savo choru, atvykdavo paskaitininkai. Katyčiuose buvo įsteigta „Vainiko“ draugija, kuri veikė iki 1939 m.
Katyčių seniūnijos teritorija 1920–1939 m. priklausė Katyčių valsčiui, 1939–1945 m. – Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardai, 1945–1954 m. – Stubrių ir Katyčių valsčiams (nuo 1950 m. vadinti apylinkėmis), 1954–1977 m. – Katyčių apylinkei, 1977–1995 m. – Usėnų apylinkei.
Po II pasaulinio karo labai pasikeitė seniūnijos gyventojai – daugelis artėjant frontui pasitraukė į Vakarus, jų vietas užėmė ateiviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Pradėjo veikti pradinės mokyklos Antšyšiuose, Kežemėkuose, Krauleidžiuose, Stubriuose, Skersviečiuose, Versmininkuose ir kitur.
Įkurti „Salomėjos Nėries“, „Laimės“ kolūkiai, vėliau jų pagrindu – „Katyčių“ tarybinis ūkis (vėliau pervadintas į „Katyčių paukštininkystės“ t. ū.), kuris turėjo 6250 ha žemės, laikė 2363 galvijus, 68 tūkstančius vištų, augino 1630 ha javų, 50 ha bulvių (1990 m.). 1992 m. jo pagrindu susikūrė 10 žemės ūkio bendrovių, kurios po kelerių metų iširo. Pastaruoju metu žemdirbiai ūkininkauja individualiai, kai kurie plėtoja netradicinius verslus – augina krienas ir kt.
1995 m. birželio 29 d. iš Usėnų apylinkės dalies įsteigta Katyčių seniūnija.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 1997 | 1596 (550 ūkių) | |||
| 2001-04 | 1509 (Išsamiau) |
| ||
| 2004 | 1509 | |||
| 2009-09-01 | 63,05 | ~1600 |
| |
Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- F. Bizauskas, 1995–1997 m.
- Dalė Žėkienė, 1997–2002 m.
- Juzefa Tamavičienė, nuo 2002–2015 m.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kekersuose gimė Mažosios Lietuvos veikėjas Jurgis Strėkys, Laugaliuose – pedagogas, istorikas Martynas Emilis Naukuras.
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Gyvenvietė | Statusas[1] | Gyventojų skaičius [2] | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Akmeniškiai | k | 77 | |
| Antšyšiai | k | 46 | |
| Katyčiai | mstl | 737 | |
| Kažemėkai | k | 52 | |
| Kekersai | k | 4 | |
| Krauleidžiai | k | 16 | |
| Mediškiemiai | k | 4 | |
| Molgiriai | k | 12 | |
| Naustubriai | k | 20 | |
| Skersviečiai | k | 14 | |
| Stubriai | k | 228 | |
| Šlauniai | k | 15 | |
| Uikšiai | k | 37 | |
| Ulozai | k | 55 | |
| Užkamoniai | k | 22 | |
| Versmininkai | k | 160 |
- ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
- ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.
Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos:
- Katyčių seniūnaitija (897 gyv.) – Katyčių mstl., Uikšių k., Antšyšių k., Ulozų k.
- Stubrių seniūnaitija (340 gyv.) – Užkamonių k., Molgirių k., Kažemėkų k., Krauleidžių k., Naustubrių k., Skersviečių k., Stubrių k., Šlaunių k., Kekersų k.
- Versmininkų seniūnaitija (265 gyv.) – Versmininkų k., Akmeniškių k., Mediškiemių k.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]