Sakūčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Sakūčiai
SakūčiaiMosMin.JPG

Sakūčiai
Koordinatės 55°27′00″š. pl. 21°20′31″r. ilg. / 55.450°š. pl. 21.342°r. ilg. / 55.450; 21.342 (Sakūčiai)Koordinatės: 55°27′00″š. pl. 21°20′31″r. ilg. / 55.450°š. pl. 21.342°r. ilg. / 55.450; 21.342 (Sakūčiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Kintų seniūnija,
Saugų seniūnija
Gyventojų skaičius 160 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SakūčiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sakū̃čiai
Kilmininkas: Sakū̃čių
Naudininkas: Sakū̃čiams
Galininkas: Sakūčiùs
Įnagininkas: Sakū̃čiais
Vietininkas: Sakū̃čiuose

vok. Sakuthen

Sakūčiai – kaimas Šilutės rajone, abipus Minijos upės, 7 km į šiaurės rytus nuo Kintų, 12 km į vakarus nuo Saugų. Eina keliai į Priekulę, Ventę, Žemaitkiemį. Seniūnaitijos centras. Yra Kintų mokyklos skyrius. Naftos telkinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1912 m. Sakūčių kaime įsteigta pradinė mokykla.

Sovietmečiu Sakūčių kaimas buvo padalintas į dvi dalis: esantis Minijos dešiniajame krante, priklausė Kintų, kairiajame – Saugų apylinkei. Kintų apylinkės Sakūčių kaimas buvo Čiulados žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė; joje veikė felčerių ir akušerių punktas, pagrindinė mokykla (1953-1962 m. buvo septynmetė, 1962-1986 m. – aštuonmetė), biblioteka (nuo 1952 m.).

2006 m. vasario mėnesį Vokiečių kino kompanija Sakūčių kaime prie Minijos upės ir senojo tilto per ją filmavo epizodus vaidybiniui filmui „Pabėgimas ir tremtis“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
sovietmetis
nuo 1995 m.


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2]
224 228 237 279
1979 m.sur. 1986 m.[3] 1997 m. 2001 m.sur.
231 156 232 205
2011 m.sur. - - -
160 - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakūčių tiltas per Miniją

1886 m. iškilo būtinas reikalas statyti Sakūčių tiltą. Jo statybai, įskaitant abiejų pusių privažiavimus, reikėjo 107 000 markių. Tačiau apskritis turėjo išpirkti už 37 000 markių savo obligacijas, kurios buvo įdėtos kasoje į 57 000 markių fondą. Todėl apskrities taryba nepritarė tilto statybai, ir tas reikalas buvo atidėtas. Bet provincijos prezidentas matydamas, kad nesant tilto labai trukdomas eismas primygtinai ragino kuo greičiau statyti tiltą, ir apskrities taryba 1886 m. gruodžio 20 d. nutarė tiltą statyti. Tik 1891 m. baigė jį statyti ir atidavė naudojimui. Jo statyba kainavo 112 479 markės. Apskritis prie savo įnašo dar turėjo pridėti 2180 markių.

Pastačius tiltą, kelto savininkas keltą perkėlė į Atmatos upę prie Rusnės, kur jau veikė vienas keltas. Sakūčių keltas veikė nuo 1844 m. liepos 1 d.

Kelto mokestis buvo toks:

  • pėstysis – 3 pfenigai, su nešuliu – 4 pfenigai;
  • raitas su arkliu – 1 sidabrinis grašis
  • vežimas pakrautas – 2 sidabro grašiai, nepakrautas – 1 grašis
  • galvijai – 1 sidabro grašis
  • smulkus gyvulys – 6 pfenigai

Potvynio metu buvo imamas dvigubas mokestis. Nemokamai turėjo kelti: pašto vežimus, valstybinius valdininkus ir karius, einančius tarnybos pareigas.

Kelyje Sakūčiai – Žemaitkiemis per Minijos upę 1891 m. pastatytas metalo konstrukcijos tiltas, kuris 1995 m. birželio 12 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (kodas 4836).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Sakūčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 148 psl.
  3. Sakūčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 613 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]