Kiauna

55°16′0.32″ š. pl. 25°56′24.08″ r. ilg. / 55.2667556°š. pl. 25.9400222°r. ilg. / 55.2667556; 25.9400222

Kiauna
Kiauna ties Vasiuliške
Ilgis	16 km
Baseino plotas	301 km²
Vidutinis debitas	2,59 m³/s
Ištakos	Kiaunas
Žiotys	Žeimena
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Kiauna

Kiauna – IV kategorijos valstybinės reikšmės nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių savivaldybėse, Žeimenos upės dešinysis intakas. Teka Labanoro girios miškais bei visa vaga nuo pat Kiauno ežero iki žiočių Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis, o nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Ištakos prasideda Kiauno ežero pietryčių gale (Ignalinos savivaldybė). Teka pro Gilūto ir Sekluočio ežerus. Prie Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimeną jos aukštupyje (Švenčionių savivaldybė). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys.

Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklinkos ir Sekluočio ežerus – į Žeimeną. Sklinkos ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo Kūrinių pelkė. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar XX a. aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių žinduolių pasitaiko bebrų.