Vyžinta
| Vyžinta | |
|---|---|
 Vyžinta ties Stasiūnais
| |
| Ilgis | 16,1 km |
| Baseino plotas | 67,2 km² |
| Vidutinis debitas | 0,54 m³/s |
| Ištakos | Vyžintas |
| Žiotys | Galuonis |
| Šalys | Lietuva |
Vyžinta – upelis rytų Lietuvoje, daugiausia Utenos rajone, priklauso Žeimenos baseinui. Išteka iš Vyžinto ežero 1,5 km į šiaurę nuo Kuktiškių. Vinguriuoja į pietus pro Kuktiškes, tada pasuka į pietryčius ir teka Kuktiškių, Pagaluonės miškais. Už Stasiūnų Vyžinta krypsta į pietvakarius ir Paeisetės II miškais, Molėtų rajono paribiais pasiekia Galuonio ežerą, kuris protakomis jungiasi su Aisetu.
Intakas – Laukinė (arba Gulbė; kairysis).
Vyžintos aukštupys (iki Kuktiškių) dar vadinamas Kuksa.[1] Upelio vaga nuo Pavyžinčio iki Stasiūnų ištiesinta. Žemupys patenka į Labanoro regioninį parką. Gyvenvietės prie Vyžintos: Varkališkės, Kuktiškės, Pavyžintys, Devyniaviršė, Stasiūnai, Ažuprūdis, Navazai.
Upėvardžio kilmė neaiški. Greičiausiai kilęs iš veiksmažodžio vyžti („pinti vyžas“), kurio pirminė reikšmė galėjusi būti tiesiog „pinti, vingiuoti“. Pavadinimas Kuksà kilo nuo tokio paties žodžio reiškiančio „buožė, bumbulas, guzas, ranka su nutraukta plaštaka, nušiurusi šluota“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2015-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.