Kiaušiniai (maistas)
Kiaušiniai – žmonių vartojamas maisto produktas – paukščio kiaušinis.[1] Plačiausiai vartojami vištų kiaušiniai, kitų paukščių (ančių, putpelių, stručių) – gerokai rečiau.
2017 m. pasaulyje buvo surinkta 80,1 mln. tonų vištų kiaušinių, daugiausia Kinijoje (31,3 mln.), JAV (6,3 mln.), Indijoje (4,8 mln.), Meksikoje (2,8 mln.), Japonijoje (2,6 mln.), Brazilijoje ir Rusijoje (po 2,5 mln.)[2] Lietuvoje 2022 m. surinkta 816,6 mln. vnt. kiaušinių, šis skaičius nuosekliai mažėja.[3]
Vištos ir kiti kiaušinius dedantys gyvūnai veisiami visame pasaulyje, o masinė vištų kiaušinių gavyba yra tapusi pasauline pramonės šaka. Kiaušinių surinkimas kasmet auga (2009 m. surinkta 62,1 mln. t kiaušinių, 2017 m. – 80,1 mln. t).[4][2] Masinės gavybos metodai kritikuojami iš gyvūnų gerovės perspektyvos, kadangi didelė dalis vištų dedeklių auginamos narvuose.[5] 2012 m. Europos Sąjungoje uždrausti vadinamieji bateriniai narvai,[6] tačiau dedeklių auginimas kitokio pobūdžio narvuose yra draudžiamas vos keliose šalyse (Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Čekijoje, JAV Kalifornijos valstijoje).[7]
Lietuvoje kiaušinių lukštų marginimas (Velykų margučiai) ir kiaušinių valgymas neatsiejamas nuo velykinių tradicijų.
Ruošimas maistui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vištos kiaušiniai yra plačiai naudojami įvairiems patiekalams, tiek saldiems, tiek pikantiškiems, įskaitant didelę dalį kepinių. Kai kurie iš labiausiai paplitusių paruošimo būdų yra plakti (kiaušinienė), kepti, kietai virti, minkštai virti, plakti ir virti garuose (omletai). Tradicinis majonezas gaminamas iš kiaušinių. Taip pat kai kuriose šalyse paplitę paruošimo būdai – pūdymas, marinavimas.
Taip pat gali būti valgomi žali, nors tai nerekomenduojama žmonėms, kurie gali būti ypač jautrūs salmoneliozei, pvz., pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ar nėščiosioms. Be to, žaliuose kiaušiniuose esančių baltymų biologinis įsisavinamumas siekia 51 %, o virtų kiaušinių – beveik 91 %, o tai reiškia, kad virtų kiaušinių baltymai yra beveik dvigubai geriau įsisavinami nei baltymai iš žalių kiaušinių.[8]
Maistinės savybės ir poveikis sveikatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiaušinio trynyje ir baltyme yra daug baltymų ir cholino.[9]
Termiškai apdoroti kiaušiniai turtingi maistinėmis medžiagomis, suvalgius 100 g kiaušinio gaunama 17 % vitamino A paros normos (PN), riboflavino (38 % PN), pantoteno rūgšties (28% PN), vitamino B12 (46 % PN), cholino (53 % PN), fosforo (14 % PN), cinko (9 % PN) ir vitamino D (11 % PN).[10] Dietologai nesutaria dėl kiaušinio trynio poveikio žmogaus sveikatai. Kai kurie tyrimai rodo, kad su maistu gaunamas cholesterolis padidina bendrojo ir aukšto tankio cholesterolio santykį ir taip neigiamai veikia organizmo cholesterolį.[11] Kiti tyrimai rodo, kad saikingas kiaušinių vartojimas iki vieno kiaušinio per dieną nepadidina rizikos sveikiems žmonėms susirgti širdies ligomis.[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kenneth F. Kiple, A Movable Feast: Ten Millennia of Food Globalization (2007), p. 22.
- ↑ 2,0 2,1 „Eggs, hen, in shell; Production/Livestock Primary for World in 2017“. JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos Statistikos departamentas (FAOSTAT). 2019. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2019-10-03.
- ↑ Statistika. Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika (2023 m. leid.)
- ↑ Outlook for egg production Archyvuota kopija 2015-03-15 iš Wayback Machine projekto. WATT Ag Net – Watt Publishing Co
- ↑ „Nors 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms, vis tiek perka jų dedamus kiaušinius dėl kainos“. Etaplius. VšĮ „Šiauliai plius”. 2024-03-30. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
- ↑ „European Union Bans Battery Cages for Egg-Laying Hens“. Food Safety News. 2012-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
- ↑ „Czechia sets example for EU and bans cages for hens“. Eurogroup for Animals. 2020-09-18. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
- ↑ Evenepoel, P.; Geypens, B.; Luypaerts, A.; et al. (1998). „Digestibility of Cooked and Raw Egg Protein in Humans as Assessed by Stable Isotope Techniques“. The Journal of Nutrition. 128 (10): 1716–1722. doi:10.1093/jn/128.10.1716. PMID 9772141. Suarchyvuota iš originalo 2011-06-18. Nuoroda tikrinta 2011-04-18.
- ↑ Howe, Juliette C. (2004 m. kovas). „USDA Database for the Choline Content of Common Foods“ (PDF). JAV žemės ūkio departamentas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-12-05. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ „Egg, whole, cooked, hard-boiled“. Agricultural Research Service. U.S. Department of Agriculture. Nuoroda tikrinta 2024-06-03.
- ↑ Weggemans RM, Zock PL, Katan MB (2001). „Dietary cholesterol from eggs increases the ratio of total cholesterol to high-density lipoprotein cholesterol in humans: a meta-analysis“. Am. J. Clin. Nutr. 73 (5): 885–91. doi:10.1093/ajcn/73.5.885. PMID 11333841.
- ↑ Hu FB, Stampfer MJ, Rimm EB, et al. (1999). „A prospective study of egg consumption and risk of cardiovascular disease in men and women“. JAMA. 281 (15): 1387–94. doi:10.1001/jama.281.15.1387. PMID 10217054.