Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Šviesoforas“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) – norminis dokumentas, kuris nuo 2012 m. gegužės 1 d. taikomas Lietuvos kelių ir gatvių šviesoforams įrengti.

Trumpa apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisykles parengė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistais. Taisyklės pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau LST 1405). Taisyklės parengtos, remiantis Vakarų šalių eismo inžinerijos specialistų patirtimi ir ženkliai skiriasi nuo standarto LST 1405, kuris 1994 m. buvo parengtas pagal tuomet galiojusį atitinkamą Rusijos valstybinį standartą. Naujosios Taisyklės nustato ne tik šviesoforų statymo vietas, bet ir daug dėmesio skiria eismo saugumo priemonėms. Taisyklės galioja naujai įrengiamiems ir rekonstruojamiems šviesoforams.

Pagrindiniai Taisyklių akcentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transporto šviesoforų signalų seka

Šviesoforų signalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisyklėse nurodomi keturių tipų šviesoforai.

  • Transporto šviesoforams numatyta Europoje įprasta signalų seka: raudonas – raudonas ir geltonas (kartu) – žalias – geltonas.
  • Pėsčiųjų šviesoforai numatyti dviejų spalvų – raudonos ir žalios – su pėsčiųjų simboliais (standarte LST 1405 pėstiesiems būdavo numatyta įrengti ir trijų sekcijų transporto šviesoforus).
  • Dviratininkų šviesoforai numatyti dviejų spalvų – raudonos ir žalios – su dviračių simboliais.
  • Numatyti reversinių šviesoforų signalai: raudonas X formos signalas, žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas, geltonas įstrižai nukreiptos rodyklės formos signalas.


Žalios rodyklės tamsiame fone[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zalia rodykle.JPG

Taisyklėse nurodoma, kad žaliajame šviesoforo signale turi būti naudojamos žalios rodyklės tamsiame fone, o geltoname ir raudoname signaluose – juodo kontūro rodyklės. Žalios rodyklės tamsiame fone yra geriau pastebimos nei juodo kontūro rodyklės žaliajame fone, o tai ypač svarbu dėl eismo saugumo. Signalai su juodo kontūro rodyklėmis šviečia intensyviau, todėl geltoname ir raudoname signaluose bus naudojamos juodo kontūro rodyklės. Pasaulinėje praktikoje geltono ir raudono signalų rodyklių naudojimas skiriasi – vienose šalyse naudojamos raudonos ir geltonos rodyklės juodame fone, kitose – juodo kontūro (juodos) rodyklės raudoname ir geltoname signaluose. Tačiau absoliučioje daugumoje pasaulio šalių šviesoforų žaliajame signale naudojamos tik žalios rodyklės tamsiame fone.

Taisyklėse nurodomi tikslūs rodyklių, naudojamų šviesoforų signaluose, matmenys ir pėsčiųjų bei dviratininkų šviesoforų simboliai. Standarte LST 1405 nebuvo nurodyti šviesoforų rodyklių ir pėsčiųjų bei dviratininkų simbolių matmenys, todėl Lietuvos keliuose ir gatvėse vyrauja šių simbolių įvairovė.

Šviesoforų išdėstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sankryža Kaune su kairįjį posūkį reguliuojančiais šviesoforais. Šviesoforai išdėstyti tik prieš sankryžą

Pagal Taisykles visi būtini šviesoforai įrengiami prieš sankryžą – dešinėje ir kairėje kelio pusėse bei virš važiuojamosios dalies. Šviesoforai virš važiuojamosios dalies yra lengviau pastebimi iš tolo, o tai ypač svarbu, kai atskiroms eismo juostoms skiriasi žalio signalo fazės ir vairuotojas gali lengviau orientuotis, kuris šviesoforas reguliuoja jo važiavimo kryptį. Kai šviesoforai išdėstomi tik prieš sankryžą, tai drausmina vairuotojus, nes jie turi sustoti prie „Stop“ linijos, kad matytų šviesoforų signalus. Taip išvengiama „Stop“ linijos ignoravimo, užvažiavimų ant pėsčiųjų perėjų ir priešlaikinių įvažiavimų į sankryžą. Be to, tokioje sankryžoje vairuotojas nemato skersine kryptimi judančių transporto priemonių šviesoforų signalų, kurie gali blaškyti dėmesį. Pagal standartą LST 1405 šviesoforus dubliuoti už sankryžos būdavo privaloma.

Posūkius reguliuojantys šviesoforai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisyklės nurodo, kad jei kairysis ar dešinysis posūkis reguliuojamas atskirai nuo važiavimo tiesiai, tam posūkiui reguliuoti turi būti statomas atskiras transporto šviesoforas su krypties rodyklėmis visuose jo signaluose. Kai yra atskiras posūkio šviesoforas su rodyklėmis, vairuotojui patogiau ir saugiau: dega žalia rodyklė – posūkis leidžiamas, dega raudonas signalas su juoda rodykle – posūkis draudžiamas. Standarte LST 1405 atskirai reguliuojamiems posūkiams būdavo numatytos papildomos šviesoforo sekcijos.

Posūkis iš dviejų eismo juostų – pavojus pėstiesiems

Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisyklėse numatytos ypatingos eismo saugumo priemonės pėstiesiems bei dviratininkams. Keletas jų:

  • Žalias signalas pėstiesiems ir dviratininkams negali būti uždegamas vėliau nei žalias signalas transporto priemonėms, kurios pasukę kerta pėsčiųjų perėją ir dviračių taką.
  • Pėsčiųjų ir dviratininkų šviesoforų žalias signalas turi būti įjungiamas 1-2 s anksčiau nei sukančioms transporto priemonėms, kad pėstieji ir dviratininkai pėsčiųjų perėją ir dviračių taką pasiektų prieš pradedant sukti transporto priemonėms. Taip pėstieji ir dviratininkai įgauna pirmumo teisę, nes perėją pasiekia anksčiau nei pradeda sukti transporto priemonės. Tokiu būdu sumažėja eismo įvykio tikimybė.
  • Jeigu sankryžoje posūkis leidžiamas iš dviejų ar daugiau eismo juostų, tai toje pusėje lygiagrečiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui tuo metu turi degti raudonas šviesoforo signalas – taip išvengiama konfliktinių situacijų, kai, pvz.: viena iš juostų suka sunkvežimis, o gretima eismo juosta sukantis lengvojo automobilio vairuotojas gali nepamatyti pėsčiojo ar dviratininko, nes jį užstoja šalia sukantis sunkvežimis.
Pagal standartą LST 1405 vienoje eismo juostoje numatytos atskiros fazės posūkiui į kairę ir važiavimui tiesiai sudaro nepatogumų tiesiai norinčiam važiuoti vairuotojui. Naujos Taisyklės tokią tvarką draudžia.

Lentelės su žalia rodykle naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisyklėse atsargiai vertinamos galimybės naudoti lentelę su žalia rodykle, kuri įrengiama ties raudonu šviesoforo signalu. Pagal standartą LST 1405 Lietuvoje buvo įprasta daugelyje sankryžų įrengti šią lentelę. Tačiau lentelė su žalia rodykle gali sukelti dviprasmiškų situacijų, pvz.: kai degant raudonam šviesoforo signalui pirmoje juostoje pirmiau stovintis vairuotojas, norėdamas praleisti už jo stovintį ir į dešinę norintį pasukti vairuotoją, užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos ir taip kelia grėsmę pėstiesiems.

Taisyklėse numatyta nemažai atvejų, kai lentelė su žalia rodykle negali būti įrengta, pvz.:

  • kai iš priekio atvažiuojantiems automobiliams signalizuojamas kairysis posūkis su žalia rodykle į kairę;
  • kai sukantiems į dešinę įrengtas atskiras šviesoforas su rodyklėmis jo signaluose;
  • kai ties pagrindiniu šviesoforu įrengta papildoma sekcija su rodykle į dešinę;
  • kai į dešinę sukama iš dviejų ar daugiau eismo juostų ir t. t.

Taip pat numatyti atvejai, kai būtina įvertinti, ar lentelės su žalia rodykle privalumai kompensuoja trūkumus, pvz.: kai yra didelis eismo intensyvumas ir į dešinę sukantiesiems yra sunku įvertinti besikeičiančias eismo sąlygas.

Atskira fazė – atskirai eismo juostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisyklės numato, kad atskira eismo kryptis gali turėti atskirus šviesoforus tik tuomet, jeigu ji turi atskirą eismo juostą. Pavyzdžiui, jeigu iš tos pačios eismo juostos yra važiuojama tiesiai ir sukama į kairę, tai šiai eismo juostai negali būti skirta atskira fazė posūkiui į kairę. Pagal standartą LST 1405 būdavo įrengiamos sankryžos, kuriose iš vienos eismo juostos buvo galima važiuoti ir tiesiai, ir sukti, pvz.: į kairę, o posūkio į kairę laikas nesutapdavo su važiavimo tiesiai laiku. Todėl tokią eismo juostą užėmęs ir tiesiai norintis važiuoti vairuotojas turėdavo laukti, kol užsidegs žalias posūkio į kairę signalas, jei prieš jį stovėdavo vairuotojas, norintis sukti į kairę. Naujos Taisyklės draudžia įrengti atskirus šviesoforus tokioms eismo juostoms sankryžose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]