Signalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švyturys perduodantis šviesos signalą(us).

Signalas (pranc. signal, lot. signnum – ženklas) – fizinė informacijos išraiška.[1] Taip pat – funkcija, apibūdinanti fizinės sistemos būseną.[2]

Susideda iš informacijos nešiklio (materialaus kūno, fizikinės terpės) ir turinio (perduodamos informacijos.

Pagal informacijos nešiklio prigimtį singalas būna:

  • mechaninis (asmens leidimas, perforacinė korta ir pan.)
  • garso (skambučio, švilpuko, sirenos garsai ir pan.)
  • šviesos (signalinės raketos, indikacinės lempos šviesa ir pan.)
  • magnetinis-skatmeninis (magnetinė juostelė, CD ir pan.)
  • elektrinis (srovės ar įtampos impulsas, moduliuota srovė ir pan.)

Dažniausiai naudojami elektromagnetiniai (pvz., radijo) ir elektriniai signalai. Jais perduodami įvairūs pranešimai, indikuojamos objekto būsenos (indikacinis signalas), surandami ir orientuojami judantys objektai (optinės lokacijos, signalas, radiolokacinis signalas), paleidžiami, valdomi, išjungiami įrenginiai, agregatai (valdymo signalas).

Signalai plačiai naudojami skaičiavimo technikoje, telemechanikoje, navigacijoje, eismo reguliavime, radiotechnikoje, ryšių technikoje.

Diskretinis signalas
Skaitmeninis signalas

Elektros ir elektronikos inžinerijoje pagal pobūdį signalai skirstomi į analoginius (tolydinis laikas ir tolydinė amplitudė), diskretinius (diskretinis laikas ir tolydinė amplitudė), kvantuotus (tolydinis laikas ir diskretinė amplitudė) ir skaitmeninius (diskretinis laikas ir diskretinė amplitudė).[2]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 10 (Samni-Štern)
  2. 2,0 2,1 R. Krivickas „Skaitmeninis signalų apdorojimas“ Vilnius, „Mokslas“, 1984