Pereiti prie turinio

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Koordinatės: 54°53′46.91″ š. pl. 23°54′22.69″ r. ilg. / 54.8963639°š. pl. 23.9063028°r. ilg. / 54.8963639; 23.9063028
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno muzikinės komedijos teatras)

54°53′46.91″ š. pl. 23°54′22.69″ r. ilg. / 54.8963639°š. pl. 23.9063028°r. ilg. / 54.8963639; 23.9063028

Teatras (2023)
Fasadas (2006)

Kauno valstybinis muzikinis teatras – muzikinės pakraipos teatras Kaune.

Pastato istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatras (1921)
Fasadas (2022)

1890 m. pradėtas statyti pagal gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. 1891 m. pastatytas. 1892 m. sausio 9 d. įvyko teatro atidarymas.

1916 m. vokiečių okupacijos metu padidinta scena, patobulinti aktorių kambariai.

1920 m. gegužės 15 d., Kaunui tapus Laikinąja sostine, pastate pradėjo dirbti Steigiamasis Seimas.

1922–1925 m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.

Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera.

1930–1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas 1931 m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.

1940] m. liepos 21 d. išrinktas Liaudies Seimas Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika. 1980–1984 m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.

Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.

2003 m. pradėtas teatro fasado remontas. 2007 m. pradėta Muzikinio teatro rekonstrukcija. Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybinės patalpos – dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija, kurioje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga.

Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Rekonstruotoje Baltojoje salėje tilps 130 klausytojų.[1] Ženkliai pagerės ir salės akustika.

Po rekonstrukcijos, Baltojoje salėje ketinama rengti kamerinius koncertus, įvairius vakarus. Čia spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vykdavo orkestro ložėje arba teatro scenoje.[2] Rekonstrukciją planuojama baigti 2012 m.

Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo Laisvės alėjos, už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui (skulpt. Bronius Pundzius, 1937 m.), Česlovui Sasnauskui (skulpt. Antanas Aleksandravičius, 1925 m.), Juozui Gruodžiui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, 1984 m.), Kiprui Petrauskui (skulpt. Leonas Strioga, 1986 m.), Stasiui Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.).

Teatro sodelio pakraštyje – 1670–1680 m. pastatytos miesto sienos ir bokšto liekanos.

Veiklos istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatras žiemą

Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios grupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius 1901 m. rodė italų operos trupė. 1902 m. parodyta Nikolajaus Gogolio komedija „Revizorius“.

Po 1904 m. caro paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių bendruomenės.

1920 m. teatre įsikūrė Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – Džiuzepės Verdžio opera „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (Alfredas), Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (Violeta), Antanas Sodeika (Žermonas). Spektakliui dirigavo Juozas Tallat-Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis.

1925 m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės baletas – Leo Delibes „Kopelija“.

1922 m. Operos teatras suvalstybintas, 1925 m. sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru. Valstybės teatras, gyvavęs iki 1944 m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.

1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m. Tais pačiais metais buvo statomos Franco Leharo operetės „Linksmoji našlė“ ir „Liuksemburgo Grafas“, jas režisavo Vytautas Daugirdas.

1948 m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių, Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o 1959 m., dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių operetės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teatre tęsiamos tradicijos rodyti įvairių muzikinės scenos žanrų spektaklius. Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 175 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 2–3 premjeros.

Čia galima pamatyti skirtingų žanrų spektaklius – operetes, operas, miuziklus, baletus, modernaus šokio spektakliu; rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai išsiskiria ryškiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis. efektinga vizualika.

Teatro vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolektyvas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orkestras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Solistai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Choras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Rasa Vaitkevičiūtė – vyr. chormeisterė
  • Jolita Genienė – chormeisterio asistentė Choro dainininkai: Gabrielė Bielskytė, Živilė Bosaitė, Aura Burneckaitė (Selickė),  Akvilė Garbenčiūtė (Bučienė), Jolita Genienė, Lina Gudzinskaitė, Iveta Kalkauskaitė (Majauskienė), Berta Kasputytė, Agnė Kurauskaitė, Olga Krukauskienė, Aušra Kumetienė, Emilija Mackevičienė, Gitana Mikutytė, Agnė Mozūraitė, Vilma Narvidaitė (Mažeikienė), Edita Prašutytė, Kristina Šilingienė, Aušra Šniokaitytė, Sigita Tarakevičiūtė Vitkauskienė, Ilona Zajančkauskienė, Aistė Jakaitė. Remigijus Glamba, Mindaugas Grabauskas, Kazimieras Ivanovas, Faustas Januška, Ričardas Karalevičius, Evaldas Kondrackis, Tomas Kulpys, Rokas Laureckis, Evaldas Leskauskas, Artūras Mažeika, Pavlo Pavlosiuk, Gintaras Petraška, Arūnas Saveikis, Saulius Venzlauskas, Martynas Stankevičius.

Baletas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Aleksandras Jankauskas – vyr. baletmeisteris
  • Areta Beinarytė – baleto inspektorė
  • Gintaras Visockis - baleto repetitorius

Baleto trupė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merginos: Auksė Mikalajūnaitė (Osadčenko), Justina Vitkutė (Bervingienė), Gintarė Daknytė (Budnikienė), Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Stefanija Nosovaitė, Sandra Lavrenovaitė, May Jean Teo, Lukrecija Vaitiekutė, Faustina Gelžinytė,Petra Hirvi, Justė Usaitė, Laura Kaljunen, Gabriella Cuocci

Vaikinai: Deividas Dulka, Andrei Ianbekov, Valerijus Osadčenko, Aurimas Tiškevičius, Martynas Čiučiulka, Roman Zavgorodnii, Nedas Nedzveckas, Sungji Cho, Yamato Matsui

Sodelis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teatro sodelyje 1972 m. susidegino Romas Kalanta (1953–1972). 2002 m. jam atminti įmūryta memorialinė plokštė, sukurtas horizontalus paminklas „Aukos laukas“ (skulptorius Robertas Antinis) – 19 metalinių riedulių, simbolizuojančių 19 R. Kalantos metų.

Skvero pakraštyje stovi Malūnininko bokštas su miesto sienos likučiais. Siena statyta XVII a. viduryje, pastatyti du bokštai, vienas nugriautas XIX a.

Susiję straipsniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ http://www.kamane.lt/lt/naujienos/teatras/tnaujiena815[neveikianti nuoroda] Kauno Muzikiniame teatre baigiami remonto darbai
  2. ↑ Muzikiniame teatre atgimė baltoji salė // Kauno diena, 2009 m. lapkričio 27 d. [1]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kauno_valstybinis_muzikinis_teatras&oldid=7380448"