Konstantinas Bogdanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Konstantinas Bogdanas
Gimė 1926 m. vasario 4 d.
Žeimiai, Kėdainių apskritis
Mirė 2011 m. rugsėjo 26 d. (85 metai)
Tėvas Aleksandras Bogdanas
Motina Ona Bogdanienė
Sutuoktinis (-ė) Irena Bogdanienė
Vaikai Konstantinas, Jurga
Veikla skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija 1958 m. SSKP
Žymūs apdovanojimai

1977 m. LSSR valstybinė premija

Commons-logo.svg Vikiteka Konstantinas BogdanasVikiteka

Konstantinas Bogdanas (1926 m. vasario 4 d. Žeimiai, Kėdainių apskritis – 2011 m. rugsėjo 26 d.) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Žeimių dvare. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, 19391944 m. Biržų gimnazijoje. 1944 m. buvo įstojęs į Vietinę rinktinę, Marijampolės karo mokyklos kariūnas.[1] 1944–1945 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 19471951 m. Kauno 6-osios ir 7-osios gimnazijų, Kauno mokytojų seminarijos mokytojas. 1951 m. su pagyrimu baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (dėstytojai Robertas Antinis, Bronius Pundzius, Juozas Mikėnas).

1951–1993 m. (su 1953–1956 m. pertrauka) Vilniaus dailės instituto (VDI) dėstytojas. 19531956 m. SSRS dailės akademijos I. Repino dailės instituto Leningrade aspirantas. 1956 m. apgynė kandidato disertaciją, menotyros kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

1956–1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos sekretorius, 1962–1982 m. pirmininko pavaduotojas. 19611988 m. VDI Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 m. instituto prorektorius mokslo ir mokymo reikalams. 1982–1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. 1983 m. SSRS dailės akademijos narys korespondentas. 19851989 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Palaidotas Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašė ir publikavo eilėraščius, daugelio straipsnių dailės ir kultūros klausimais respublikos ir užsienio spaudoje autorius. Atkūrė kelis bajorų herbus, dalyvavo Lietuvos herbo konkurse (II premija).

Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų. Vienas žymiausių „leninianos“ kūrėjų Lietuvoje. Realistiniai kūriniai pasižymi kompozicijos, plastinių formų įvairove, psichologinės charakteristikos tikslumu, medžiagos (bronza, marmuras, granitas) savybių išryškinimu. [2]

Nuo 1951 m. dailės darodų Vilniuje, Biržuose, Maskvoje (Rusija), Helsinkyje (Suomija), Sofijoje (Bulgarija), Belgrade (Jugoslavija), Vienoje (Austrija), Rygoje (Latvija), Pekine (Kinija) ir kt. dalyvis.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas 1200 gvardiečių Karaliaučiuje
Memorialinis muziejus gimtuosiuose Žeimiuose

Istorinės tematikos kompozicijos:

Paminklinės skulptūros:

Antkapiniai paminklai:

Portretai:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rusų skulptorius R. R. Bachas (monografija, 1954 m.)
  • Juozas Mikėnas (rusų kalba, 1961 m.)
  • Lietuvos dailė (rusų kalba, su Svetlana Červonaja, 1972 m.) [6]
  • Konstantinas Bogdanas: skulptorius (sud. Irena Račkauskaitė-Petraitienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-45-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pirmuosius paveikslus ir skulptūras sukūrė Biržuose“. siaure.lt. 2011-02-05. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01. 
  2. Aleksandras IndriulaitisKonstantinas Bogdanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 314 psl.
  3. http://www.jonava.lt/konstantinas-bogdanas
  4. „Biržų miesto garbės piliečiai“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-26. 
  5. Jonavos rajone atidarytas skulptoriaus Konstantino Bogdano muziejus, 15min.lt
  6. Giedrė JankevičiūtėKonstantinas Bogdanas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 271 psl.