Lietuvių meno kūrėjų draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvių meno kūrėjų draugija – Lietuvos dailininkų, rašytojų, muzikų, teatralų, architektų organizacija, veikusi 19201929 m. Kaune, oficialiai likviduota 1934 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių meno kūrėjų draugija (jos sumanytojai ir pagr. steigėjai Adomas Varnas ir Stasys Šilingas) nuo 1920 m. turėjo Muzikų (pirmininkai Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šimkus), Literatų (pirmininkas Vincas Krėvė, nuo 1921 m.[1] Dramos (pirmininkai Antanas Vanagaitis, Liudas Gira, Plastikos (pirmininkas Justinas Vienožinskis sekcijas. Draugija neturėjo aiškios idėjinės ir meninės programos. Rinko lietuvių dailės ir tautodailės kūrinius, rengė dailės parodas, konkursus, steigė kūrybines įstaigas, rėmė užsienyje studijuojančius menininkus. 1920 m. išleido du laikraščio „Menas“ numerius (rėdytojas Stasys Šilingas).

Muzikų sekcija rengė instrumentinės ir vokalinės muzikos koncertus, būrė chorus (Stasys Šimkus, Julius Štarka), rėmė užsienyje studijuojančius muzikus (Jonas Bendorius, Juozas Gruodis, Mykolas Leškevičius). Sekcijos iniciatyva 1920 m. perimta ir perorganizuota Kaune nuo 1919 m. veikusi privati J. Naujalio muzikos mokykla, įsteigta Operos vaidykla (Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidyklos operos trupė, dab. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Draugijos operos trupę įkūrė Aleksandras Kačanauskas, J. Tallat Kelpša, J. Naujalis, Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė, Petras Oleka, Antanas Sodeika ir kiti muzikai. Susibūrusios operos tarybos narių dėka (ypač kunigaikščio S. Šilingo) 1920 m. gruodžio 31 d. įvyko pirmasis operos spektaklis – Dž. Verdžio. „Traviata“.

1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos sudaryta Teatro taryba įkūrė pirmąjį profesionalų lietuvių teatrą – Dramos vaidyklą (nuo 1922 m. Valstybės teatras, 19441949 m., 19591990 m. ir nuo 2004 m. Kauno dramos teatras) ir perėmė A. Sutkaus vaidybos mokyklą. 1921 m. Teatro taryba pertvarkyta į Dramos sekciją, kuri perėmė savo žinion Dramos vaidyklą, telkė aktorius, rūpinosi repertuaru, siekė gaivinti teatrinį gyvenimą provincijoje.

Plastikos sekcija 1920 m. J. Vienožinskio iniciatyva (palaikoma „Lie. Men. Kū. D-ros“ iniciatoriaus, meno mecenato Stasio Šilingo) įsteigė Aukštuosius piešimo kursus (nuo 1922 m. Kauno meno mokykla), Meno rūmų fondą, Skapiškio juostų audimo dirbtuvę. Surengė dailės parodų: apžvalginių (1920–1921 m. Kaune, 1922 m. Šiauliuose), liaudies meno (1921 m.), grupinių ir individualių (19231925 m.). 1921 m. draugijos iniciatyva priimtas M. K. Čiurlionio muziejaus steigimo įstatymas.[2]

Iš literatų sekcijos išsiplėtojo dabartinė Lietuvos rašytojų sąjunga (1922–1932 m. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, 1932–1944 m. Lietuvos rašytojų draugija).

Nuo 1995 m. panašią veiklą plėtoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Draugijos pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos sekcija: misija, veikla, tikslai ir uždaviniai“. udiena.lt. 2016-04-18. Suarchyvuotas originalas 2016-05-05. Nuoroda tikrinta 2016-05-05. 
  2. Viktoras Liutkus, Antanas Vengris. Lietuvių meno kūrėjų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 174 psl.