Kauno įgulos maištas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Work outdated.svg  Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.
Kauno įgulos maištas
Data 1920 m. vasario 21 d. – 1920 m. vasario 23 d.
Vieta Kaunas, Lietuva
Rezultatas maištas numalšintas
Konflikto šalys
Lietuva maištininkai Lietuvos vėliava Lietuva
Vadovai ir kariniai vadai
Lietuva Petras Mickeliūnas Įvykdyta mirties bausmė Lietuva Stasys Nastopka
Nuostoliai
2 žuvę Samuelis Harisas 

Kauno įgulos maištas1920 m. vasario 21-23 d. vykęs Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos maištas.

Pagrindinės maišto priežastys buvo nepakankamas kariuomenės dalinių aprūpinimas, drausmės trūkumas, dėl kurių kalti buvo kariuomenės vadai, bei rinkimų į Steigiamąjį Seimą įstatymas, pagal kurį kariams buvo draudžiama dalyvauti 1920 m. rinkimuose, nors būti renkamiems buvo leidžiama. Taip pat pažymėtina, jog paskutinėmis dienomis prieš sukilimą dalinių apylinkėse rastos išmėtytos proklamacijos.[1]

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 21 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 21 d. Kauno miesto komendantas Generaliniam štabui perdavė žinią apie kitą dieną kareivių rengiamą ginkluotą sukilimą. Vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas skubiai sušaukė slaptą įgulos dalių vadų susitikimą, kuriame vadai pasiskundė prastu dalinių aprūpinimu maistu. Sukilimo galimybę patvirtino visų dalinių vadai, išskyrus artilerijos pulko ir jo 2-ojo atsargos bataliono, tačiau bruzdėjimas ir būriavimasis vakare pastebėtas ir juose. Susirinkimo metu autobataliono vadui vyr. ltn. Sergejui Fanstiliui pavesta maišto malšinimui paruošti Kauno karo mokykloje buvusius du šarvuotus automobilius. Vakare žinios apie maištą ir rytojaus dieną vyksiantį ginkluotą mitingą prie soboro jau sklandė tiek kareivių, tiek civilių miesto gyventojų gretose.

21 val. atsargos bataliono patalpose prasidėjo įvairių dalinių karių susitikimas, patekimas į patalpas buvo saugomas sargybos, sudarytos iš atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos kareivių. Šie kareiviai buvo ginkluoti anksčiau iš sandėlio atimtais šaunamaisiais ginklais, nors vėliau susitikimą pavyko išsklaidyti lojalioms pajėgoms. Autobataliono kariai taip pat apsiginklavo iš sandėlio atimtais šautuvais. Vakare prie Aukštųjų Šančių būrys maištininkų apšaudė ir sulaikė kuro parvežti važiuojantį kariuomenės sunkvežimį.

Pernakt ruoštasi kovai su maištininkais. Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas pastatė sargybą plente Šančiai–Panemunė. Siekiant atkirsti maištaujančius dalinius, ant Panemunės tilto pastatyta užtvara. Karo mokykloje vyriausiojo karo vado įsakymu budėjimui dislokuota dvylika kulkosvaidininkų su dviem kulkosvaidžiais, kareiviams išduoti šoviniai, parengti šarvuočiai. Įgulos viršininko įsakymu kareiviai saugojo prezidento Antano Smetonos butą, valstybinį banką, elektrinę, telefono–telegrafo stotį bei kalėjimą.

Vasario 22 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 22 d. ryte, 7:30, Kauno miesto komendantūros kareiviai atvyko į Pirmojo raitelių pulko būstinę, grasindami ragino drauge eiti prie soboro. Komendantūros kareiviai buvo ginkluoti šautuvais, rankinėmis granatomis ir dviem kulkosvaidžiais. Raiteliai teturėjo mažai šovinių, tad buvo planuojama apiplėšti amunicijos sandėlį, tačiau karininkai kareivius sugebėjo perkalbėti. Vengdamas konflikto, raitelių pulkininkas Pranas Jackevičius išdavė kareiviams po 10 šovinių ir išleido juos paskui komendantūros kareivius. Atvykęs Kauno miesto komendantas kapitonas Juozas Mikuckis nesėkmingai bandė atkalbėti komendantūros karius nuo maišto. Maištininkai apie 8 val. kartu su orkestru atvyko prie soboro. Čia su jais susitiko ir valandą kalbėjosi generolas P. Liatukas, išklausęs maištininkų reikalavimus ir pažadėjęs juos patenkinti. Maištininkai reikalavo mitybos pagerinimo, paleidžiamų kareivių aprūpinimo žeme bei pašalpų šeimynoms. Pažymėta, kad reikalavimai tarp karių buvo platinami ant padaugintų lapelių. Susitikime dalyvavę kareiviai tebereiškė nepasitenkinimą, tačiau grįžo į kareivines, grąžino ginklus ir išsiskirstė po miestą. Panemunės daliniai ginkluoti traukė Kauno pusėn.

Panemunėje ir Šančiuose apie 9 val. ryto prasidėjo bruzdėjimai. 1, 7 ir 8 baterijų kareiviai reikalavo išduoti ginklus, rengėsi eiti miesto pusėn. Apie 10 val. artilerijos pulko rajone atsirado nematytų žmonių, kalbančių vien rusiškai ir skatinančių sukilti prieš karininkus. Apie 10:30 prasidėjo karininkų suėmimai, savo bute įkalintas artilerijos pulko vadas bei kiti pulko karininkai. Apie 300 atsargos bataliono kareivių ginkluoti patraukė į Kauną, išvaikė ant Panemunės tilto buvusią 8-ojo pėstininkų pulko užtvarą, tačiau prasidėjus apšaudymui grįžo atgal į Panemunę. Artilerijos pulke sudarytas maištininkų komitetas, į kurį pateko 8 baterijos fejerverkeris Petras Mickeliūnas, štabo ūkvedys Vizgirdas (nemokantis lietuvių kalbos), štabo kalvis, neįvardintas žydų tautybės asmuo ir 7-os baterijos ūkvedys Ivaškevičia. Komiteto įsakymais buvo suiminėjami karininkai.

Apie 12 val. į Panemunės įgulą kalbėtis su 2-ojo atsargos bataliono kareiviais atvykęs P. Liatukas buvo maištininkų suimtas ir įkalintas daboklėje. Apie 14 val. atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas vyr. leitenantas Astupėnas atkalbėjo karius nuo bruzdėjimo siūlydamas derėtis. Kareiviai sutiko ir nuvedė Astupėną bei P. Liatuką į maištininkų komitetą, kur P. Liatukas pareiškė, jog būdamas suimtas jis nebesąs kariuomenės vadas, todėl negalįs derėtis.

Suėmus vyriausiąjį kariuomenės vadą įtampa išaugo. Majoras Julius Čaplikas iš Kauno išsiuntė du šarvuočius, laisvoms kuopoms įsakyta užimti pozicijas prieš Panemunę, palei Nemuną. Kariuomenės pajėgos įsitvirtino abipus tilto, stengtasi užkirsti kelią maištininkams patekti į Kauną. Maištininkai rengdamiesi gynybai išstatė du kulkosvaidžius bei artilerijos pabūklą. Gauta žinių, kad maištininkai ruošiasi vakare užpulti Šančius, savo pusėn patraukti Šančių įgulą sudarančius 8-ąjį pėstininkų pulką ir 6-to pulto pirmąjį batalioną, bei prasiveržti į Kauną.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Zenonas Ivinskis (1940). Karo archyvas (XII), 162–182. Tikrinta 2020-01-08.