Kastalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kastalija graikų ir romėnų mitologijoje buvo nimfa, kurią Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo dievo)Delfuose, Parnaso ar Helikono kalno papėdėje. Dar vadinama poetišku įkvėpimu[1]. Kastalija galėjo įkvėpti poezijos genijus, jei jie gerdavo jos šaltinio vandenį ar klausydavosi jos vandens tylių garsų. Buvo įkvėpimas Apolonui ir mūzoms, kurios kartais buvo vadinamos kastalidėmis siejant su šaltiniu[1]. Šventas vanduo taip pat buvo naudojamas valyti Delfų šventyklas.

Literatūra

  1. 1,0 1,1 Castalia. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.