Bidžapuras

Koordinatės: 16°49′0″ š. pl. 75°42′0″ r. ilg. / 16.81667°š. pl. 75.70000°r. ilg. / 16.81667; 75.70000 (Bidžapuras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bidžapuras
ಬಿಜಾಪುರ
Gol Gumbazo mauzoliejus
Bidžapuras
Bidžapuras
16°49′0″ š. pl. 75°42′0″ r. ilg. / 16.81667°š. pl. 75.70000°r. ilg. / 16.81667; 75.70000 (Bidžapuras)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė Indijos vėliava Indija
Valstija Karnataka Karnataka
Rajonas Bidžapuro rajonas
Gyventojų (2011) 327 427
Plotas 10,5 km²
Tankumas (2011) 31 184 žm./km²
Altitudė 770 m
Vikiteka Bidžapuras

Bidžapuras (kan. ಬಿಜಾಪುರ  = Bijāpur, urd. بیجاپور) – miestas Indijoje, Dekano plokščiakalnio vakaruose, Karantakos valstijos šiaurėje, 384 km į vakarus nuo Haidarabado. Geležinkelių ir plentų mazgas, yra regioninis oro uostas. Medvilnės valymo, aliejaus pramonė. Svarbus turistinis centras.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bidžapuras garsus savo architektūros paveldu: bazaltinis sultono Mohamedo Adilo Šaho mauzoliejus „Gol Gumbaz“ (pastatytas 1656 m.)[1], Ibrahimo Adilo Šaho II mauzoliejus „Ibrahim Rauza“ (XVII a.), Bidžapuro sultonų pastatyta tvirtovė (XVI a.) su milžiniška bronzine „Malik-i-Maidan“ patranka, įvairūs rūmai, kiti mauzoliejai, XVI a. didžioji mečetė, senosios kapinės, keletas hinduistų šventyklų, paminklas Šivai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas XXI a. buvo įkurtas Vakarų Čalukjų ir pavadintas Vidžajapura („pergalės miestas“). Nuo XIII a. prasidėjo musulmonų antpuoliai, o 1347 m. miestas buvo užkariautas Bahmani sultonato. 1518 m. šis sultonatas skilo, ir Bidžapuras tapo naujo Bidžapuro sultonato, kurį valdė Adil Šahų dinastija, sostine. Tuo metu pastatyta tvirtovė, ištaigingi rūmai. 1686 m. Aurangzebo vadovaujami Mogolai šį miestą užkariavo. Vėliau miestas buvo valdomas vietinių musulmonų vadų, marathų, o 1818 m. užkariautas britų ir tapo Sataro kunigaikštystės dalimi. Vėliau administruotas iš Bombėjaus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 62