Ūta (Kaniava)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ūta
Ūta (Kaniavos) 2020.JPG
Įvažiavimas Ūton

Ūta
Koordinatės 54°06′22″š. pl. 24°38′38″r. ilg. / 54.106°š. pl. 24.644°r. ilg. / 54.106; 24.644 (Ūta)Koordinatės: 54°06′22″š. pl. 24°38′38″r. ilg. / 54.106°š. pl. 24.644°r. ilg. / 54.106; 24.644 (Ūta)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų skaičius 11 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Ūta (Kaniava)Vikiteka

lenk. Huta[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Ūtà
Kilmininkas: Ūtõs
Naudininkas: Ū̃tai
Galininkas: Ū̃tą
Įnagininkas: Ūtà
Vietininkas: Ūtojè

Ūta – kaimas Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje, 12 km į pietryčius nuo Varėnos, prie kelio  5014  VarėnaRudniaParamėlisKatra . Per kaimą teka Ūlos intakas Mažupis, aplink supa Dainavos giria (Ūtos, Noškūnų miškai). 2005 m. pastatytas paminklas A. Barauskui (1899–1940 m.).

Ūtos kryžius
Ūtos kaimas 2009 m.
Paminklas Ūtos apylinkių partizanams

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau kaime būta lentpjūvės („ūtos“). XIX a. pab. gyventojai vertėsi daugiausia bitininkyste.

XX a. tarpukariu kaimas buvo Lydos apskrityje, Kaniavos valsčiuje. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 54 žmonių, iš kurių 48 užsirašė lietuviais ir 6 lenkais.[3]

1940 m. birželio 15 d. paryčiais Ūtos pasienio sargybos postą užėmė Raudonosios armijos 185-osios šaulių divizijos žvalgybos grupė ir nužudė pasienio policininką Aleksandrą Barauską, nors TSRS vadovybė dar nebuvo davusi oficialaus įsakymo pulti Lietuvą.[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m.
1886 m. 1905 m.[5] 1921 m.[6] 1959 m.sur. 1970 m.sur.
44 52 54 60 57
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
46 26 25 11 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Huta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 233 psl. (lenk.)
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  4. Anušauskas A., Sviderskytė G. XX amžiaus slaptieji archyvai. Versus Aureus – Vilnius, 2008. 26 p.
  5. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych. t. I–VII. Warszawa, 1923.