Rapolas Mackonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rapolas Mackonis
Gimė 1900 m. lapkričio 29 d.
Paąžuolė, Kaniavos valsčius
Mirė 1982 m. sausio 9 d. (81 metai)
Vilnius
Veikla žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas
Alma mater Vilniaus universitetas

Rapolas Mackonis (iki 1940 m. Mackevičius, 1900 m. lapkričio 29 d. Paąžuolė, Kaniavos valsčius – 1982 m. sausio 9 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Jonas Mackonis. 1924 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, laisvojo klausytojo teisėmis studijavo humanitarinius mokslus Vilniaus universitete.

Bendradarbiavo leidiniuose 19251928 m. „Kelias“, nuo 1928 m. – „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus aidas“, „Aidas“, „Jaunimo draugas“, „Menas ir literatūra“, „Vilniaus varpas“, „Lietuviškas baras“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“. 1939 m. spalio 28 d. – 1940 m. birželio mėn. dienraščio „Vilniaus balsas“, 19411943 m. „Naujoji Lietuva“ redaktorius. 19391940 m. – Vilniaus radiofono bendradarbis. Bendradarbiavo leidiniuose „Lietuviškas baras“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Tėviškė“. Rašė slapyvardžiais Bronius Girinis, Galindų ainis ir kt.

Nuo 1939 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių rašytojų draugijos ir kitų lietuviškų draugijų narys. [1]

Kartu su kitais Lietuvos inteligentais 19431945 m. nacių kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Išėjęs į laisvę iki 1952 m. gyveno Lenkijoje, čia lenkų saugumo suimtas ir perduotas sovietiniam saugumui, nuteistas ir įkalintas sovietiniame lageryje, Kemerovo srityje. 1956 m. amnestuotas, grįžo į Vilnių. 19621982 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė istorinių apysakų apie spaudos draudimo laikotarpį, biografinių apybraižų, apysakų Vilniaus krašto lietuvių valstiečių ir inteligentų socialinėmis temomis, apie kalėjimą Štuthofo koncentracijos lageryje (1948 m.), prisiminimus apie B. Sruogą (1957 m.), esė, apybraižų, literatūrinių portretų eskizų.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 307 psl.
  2. Rapolas Mackonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 747 psl.