Pereiti prie turinio

Paąžuolė

Koordinatės: 54°04′05″š. pl. 24°45′40″r. ilg. / 54.068°š. pl. 24.761°r. ilg. / 54.068; 24.761 (Paąžuolė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paąžuolė
{{#if:265px
Kelias pro Paąžuolę
Paąžuolė
Paąžuolė
54°04′05″š. pl. 24°45′40″r. ilg. / 54.068°š. pl. 24.761°r. ilg. / 54.068; 24.761 (Paąžuolė)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021) 7
Vikiteka Paąžuolė
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Paąžuolė̃
Kilmininkas: Paąžuolė̃s
Naudininkas: Pãąžuolei
Galininkas: Pãąžuolę
Įnagininkas: Pãąžuole
Vietininkas: Paąžuolėjè
Istoriniai pavadinimai lenk. Poddębie[2], Poddębe, rus. Поддембе

Paąžuolė – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Būdų ir Drucminų miškų sankirtoje, 6 km į šiaurę nuo Dubičių. Praeina vieškelis  5008  VydeniaiDubičiaiRakai .

Paąžuolė iš pietų

Puskilometriu į vakarus nuo Paąžuolės prateka Kaniavėlės upelis, į pietus nuo kaimo telkšo ežeras Dumblelis. Kaime įsikūrusi Varėnos miškų urėdijos Kaniavos girininkija.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis reiškia vietą prie ąžuolų̃, ąžuolýnų (= lenk. dęby, dębno). Neaišku, ar lietuviška, ar slaviška forma ankstyvesnė.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad kaimas įsikūrė XVIII a. pabaigoje, toje vietovėje po didelio miškų kirtimo. XVIII a. viduryje kylant krašto ūkiui ir didėjant gyventojų skaičiui, buvo kertami dideli miškų plotai, kurių vietos kūrėsi nauji kaimai. Vienas tokių kaimų buvo Paąžuolė. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose fiksuota 1777 m.[4]

Tarp pirmųjų gyventojų minimi Jakutis, Glitas. XIX a. vid. minimos kaimo gyventojų pavardės – Mackevičiai, Kundrotai, Kirkliauskai, Ramaškos, Švedai, Kaziukoniai, Turoniai, Mišinskai, Bigeliai, Skamarakai, Miškiniai, Žukauskai, Petrušiai.[5]

XIX a. pab. Paąžuolė pateko į Lydos apskrities Kaniavos valsčių ir apylinkę bei dvaro valdą.

Kaimo kryžius

Tarpukaryje Paąžuolėje veikė „Ryto“ pradžios mokykla, apie kurią sukurtas Dariaus Čepulionio dokumentinis filmas „Lenkmečio lietuviška mokykla“ (Baltijos TV, 1993 m.). Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 104 žmonės, iš kurių 103 užsirašė lietuviais ir 1 lenku.[6]

XX a. 7-tame dešimtmetyje pietvakariniame kaimo pakraštyje atidarytas žvyro karjeras, kurio iškasenos buvo naudojamos kelio į Dubičius tiesimui.

Kaniavėlės upelis ties Paąžuole

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m. 1886 m.[7] 1905 m.[8] 1921 m.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[10]
77 194 157 104 89 88
1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
45 26 25 13 7 -
Kaime gimė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  3. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 45.
  4. Ūlos kraštas senovėje Archyvuota kopija 2016-02-08 iš Wayback Machine projekto.
  5. Vidas Abromaitis. Ūlos kraštas. Rankraštis. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000.
  6. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  7. Poddębie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 371 psl. (lenk.)
  8. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  9. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  10. 10,0 10,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.