Kaniava
Kitos reikšmės – Kaniava (reikšmės).
Kaniava | ||
---|---|---|
Koordinatės | 54°05′38″š. pl. 24°42′07″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.702°r. ilg.Koordinatės: 54°05′38″š. pl. 24°42′07″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.702°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kaniavos seniūnija | |
Gyventojų | 14 | |
![]() |
Kaniava | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Koniawa[2] |
Kaniava – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Panočių ir Rudnios, netoli sienos su Baltarusija. Šalia kaimo telkšo Paršelio ežeras, teka Kaniavėlės upelis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, XV a. pilkapynas, buvo Kaniavėlės piliakalnis. Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašyme. Apie 1500 m. minimas karališkasis Kaniavos dvaras. XV a. – XVII a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. XVIII a. – seniūnijos, nuo XX a. pradžios – valsčiaus centras. 1920 m. buvo Lenkijos, 1939 m. rugsėjo mėn., kai Vilniaus kraštą užėmė TSRS kariuomenė, Kaniava priskirta Baltarusijos TSR, 1940 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos TSR, per nacių okupaciją 1941 m. viduryje – Baltarusijos, 1943 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos generalinei sričiai.[3]
Nuo 1920 m. Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 m. kaimo gyventojai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų, kai kurie kalinti. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 232 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.[4]
1934 m. uždaryta Ryto draugijos lietuviška mokykla. Per nacių okupaciją 1943–1944 m. kaimą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du jų nužudė. 1944 m. kovo mėn. gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems tarybiniams partizanams, vieną jų nukovė. 1944 m. gegužės 7 d. prie Kaniavos įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių, 2004 m. jiems pastatytas paminklas.[5]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1509 m. | Kaniavos valsčiaus centras | ? |
1862–1926 m. | Lydos apskritis | |
1926–1930 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
1930–1940 m. | Varėnos valsčius | |
1940 m. | Rodūnios rajonas | |
1940–1941 m. | Alytaus apskritis | |
1941–1943 m. | Rudnios valsčius | |
1943–1944 m. | Kaniavos valsčius | Eišiškių apskritis |
1944–1946 m. | Rudnios valsčius | Alytaus apskritis |
1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
1950–1995 m. | Kaniavos apylinkės centras | Varėnos rajonas |
1995– | Kaniavos seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m. | |||||||||
1866 m.[6] | 1905 m.[7] | 1921 m.[8] | 1931 m.[9] | 1943 m. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
258 | 480 | 232 | 342 | 269 | 250 | 240 | 81 | ||
1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | - | ||
68 | 50 | 39 | 23 | 14 | - | - | - | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m. Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kaniava. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 420 psl.
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ Stanislovas Buchaveckas. Kaniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 329 psl.
- ↑ Koniawa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 329 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Kaniava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 41 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaniava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 201
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.