Kaniava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaniava
Kaniava, 3.JPG
Kaniavos sodyba

Kaniava
Koordinatės 54°05′38″š. pl. 24°42′07″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.702°r. ilg. / 54.094; 24.702 (Kaniava)Koordinatės: 54°05′38″š. pl. 24°42′07″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.702°r. ilg. / 54.094; 24.702 (Kaniava)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021) 14
Commons-logo.svg Vikiteka Kaniava
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kaniavà
Kilmininkas: Kaniavõs
Naudininkas: Kaniãvai
Galininkas: Kaniãvą
Įnagininkas: Kaniavà
Vietininkas: Kaniavojè
Istoriniai pavadinimai lenk. Koniawa[2]

Kaniava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Panočių ir Rudnios, netoli sienos su Baltarusija. Šalia kaimo telkšo Paršelio ežeras, teka Kaniavėlės upelis.

Kaimo kryžius
Kaimo sodžius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, XV a. pilkapynas, būta piliakalnio. Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašyme (vok. Lithauische Wegeberichte). Apie 1500 m. minimas karališkasis Kaniavos dvaras. XV a. – XVII a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. XVIII a. – seniūnijos, nuo XX a. pradžios – valsčiaus centras. 1920 m. buvo Lenkijos, 1939 m. rugsėjo mėn., kai Vilniaus kraštą užėmė TSRS kariuomenė, Kaniava priskirta Baltarusijos TSR, 1940 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos TSR, per nacių okupaciją 1941 m. viduryje – Baltarusijos, 1943 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos generalinei sričiai.[3]

Nuo 1920 m. Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 m. kaimo gyventojai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų, kai kurie kalinti. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 232 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.[4]

1934 m. uždaryta Ryto draugijos lietuviška mokykla. Per nacių okupaciją 19431944 m. kaimą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du jų nužudė. 1944 m. kovo mėn. gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems tarybiniams partizanams, vieną jų nukovė. 1944 m. gegužės 7 d. prie Kaniavos įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių, 2004 m. jiems pastatytas paminklas.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15091930 m. Kaniavos valsčius, Lydos apskritis, Vilniaus-Trakų apskritis
1930-1940 m. Varėnos valsčius, Vilniaus-Trakų apskritis
1940 m. Rodūnios rajonas, Baranovičių sritis
1940-1941 m. Alytaus apskritis
1941-1943 m. Rudnios valsčius, Varėnos apskritis
19431944 m. Kaniavos valsčius, Eišiškių apskritis
1944-1950 m. Rudnios valsčius, Varėnos apskritis
19501995 m. Kaniavos apylinkės centras, Varėnos rajonas
nuo 1995 m. Kaniavos seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.[6] 1905 m.[7] 1921 m.[8] 1931 m.[9] 1943 m. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12]
258 480 232 342 269 250 240 81
1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - - -
68 50 39 23 14 - - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m. Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kaniava. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 420 psl.
  4. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  5. Stanislovas BuchaveckasKaniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 329 psl.
  6. Koniawa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 329 psl. (lenk.)
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  9. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
  10. KaniavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 41 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaniava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 201
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.