Kaniava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kaniava
[[Vaizdas:|250px]]

Kaniava
Koordinatės 54°05′38″š. pl. 24°42′22″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.706°r. ilg. / 54.094; 24.706 (Kaniava)Koordinatės: 54°05′38″š. pl. 24°42′22″r. ilg. / 54.094°š. pl. 24.706°r. ilg. / 54.094; 24.706 (Kaniava)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų skaičius 23 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kaniavà
Kilmininkas: Kaniavõs
Naudininkas: Kaniãvai
Galininkas: Kaniãvą
Įnagininkas: Kaniavà
Vietininkas: Kaniavojè

lenk. Koniawa[2]

Kaniava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Panočių ir Rudnios, netoli sienos su Baltarusija. Šalia kaimo telkšo Paršelio ežeras, teka Kaniavėlės upelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, XV a. pilkapynas, būta piliakalnio. Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašyme (vok. Lithauische Wegeberichte). Apie 1500 m. minimas karališkasis Kaniavos dvaras. XV a. – XVII a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. XVIII a. – seniūnijos, nuo XX a. pradžios – valsčiaus centras. 1920 m. buvo Lenkijos, 1939 m. rugsėjo mėn., kai Vilniaus kraštą užėmė TSRS kariuomenė, Kaniava priskirta Baltarusijos TSR, 1940 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos TSR, per nacių okupaciją 1941 m. viduryje – Baltarusijos, 1943 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos generalinei sričiai.

Nuo 1920 m. Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 m. kaimo gyventojai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų, kai kurie kalinti. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 232 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.[3]

1934 m. uždaryta Ryto draugijos lietuviška mokykla. Per nacių okupaciją 19431944 m. kaimą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du jų nužudė. 1944 m. kovo mėn. gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems tarybiniams partizanams, vieną jų nukovė. 1944 m. gegužės 7 d. prie Kaniavos įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių, 2004 m. jiems pastatytas paminklas.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15091930 m. Kaniavos valsčius, Lydos apskritis, Vilniaus-Trakų apskritis
1930-1940 m. Varėnos valsčius, Vilniaus-Trakų apskritis
1940 m. Rodūnios rajonas, Baranovičių sritis
1940-1941 m. Alytaus apskritis
1941-1943 m. Rudnios valsčius, Varėnos apskritis
19431944 m. Kaniavos valsčius, Eišiškių apskritis
1944-1950 m. Rudnios valsčius, Varėnos apskritis
19501995 m. Kaniavos apylinkės centras, Varėnos rajonas
nuo 1995 m. Kaniavos seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.
1866 m. 1921 m. 1943 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
258 232 269 250 240 81 68 68 39 23


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  3. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  4. Stanislovas BuchaveckasKaniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 329 psl.
  5. Kaniava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 41 psl.
  6. Kaniava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 201 psl.