Paąžuolė
Paąžuolė | ||
---|---|---|
Koordinatės | 54°04′01″š. pl. 24°45′40″r. ilg. / 54.067°š. pl. 24.761°r. ilg.Koordinatės: 54°04′01″š. pl. 24°45′40″r. ilg. / 54.067°š. pl. 24.761°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kaniavos seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 13 (2011 m.) | |
Paąžuolė (dzūkiškai Paužuolė) – kaimas Varėnos rajone, Būdų ir Drucminų miškų sankirtoje, 6 km į šiaurę nuo Dubičių. Praeina vieškelis 5008 Vydeniai–Dubičiai–Rakai .
Puskilometriu į vakarus nuo Paąžuolės prateka Kaniavėlės upelis. Kaime įsikūrusi Varėnos miškų urėdijos Kaniavos girininkija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad kaimas įsikūrė XVIII a. pabaigoje, toje vietovėje po didelio miškų kirtimo. XVIII a. viduryje kylant krašto ūkiui ir didėjant gyventojų skaičiui, buvo kertami dideli miškų plotai, kurių vietos kūrėsi nauji kaimai. Vienas tokių kaimų buvo Paąžuolė. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose fiksuota 1777 m.[3]
Tarpukaryje Paąžuolėje veikė „Ryto“ pradžios mokykla, apie kurią sukurtas Dariaus Čepulionio dokumentinis filmas „Lenkmečio lietuviška mokykla“ (Baltijos TV, 1993 m.). Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 104 žmonės, iš kurių 103 užsirašė lietuviais ir 1 lenku.[4]
XX a. 7-tame dešimtmetyje pietvakariniame kaimo pakraštyje atidarytas žvyro karjeras, kurio iškasenos buvo naudojamos kelio į Dubičius tiesimui.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietos gyventojai pasakoja, kad tokį pavadinimą kaimas gavo pirmiesiems gyventojams įsikūrus ąžuolų paunksmėje. Nors kaimą supa natūraliai užaugę bei sodinti spygliuočių miškai, juose yra daug ąžuolų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m. | ||||||
1886 m. | 1921 m. | 1979 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
194 | 104 | 45 | 25 | 13 | ||
|
- Kaime gimė
- Rapolas Mackonis (1900–1982), rašytojas ir publicistas;
- Jonas Mackonis (1922–2002), tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas;
- Bronius Mackevičius (1929–2003), poetas, spaudos darbuotojas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Poddębie Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VIII, psl. 371 (lenk.).
- Paąžuolėje atlikti kultūros įrašai