Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)
Kalniškiųpiliakalnisšiaurė3.JPG
Kalniškių piliakalnis iš šiaurės

Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)
Koordinatės
55°50′33.6″ š. pl. 22°51′31″ r. ilg. / 55.842667°š. pl. 22.85861°r. ilg. / 55.842667; 22.85861Koordinatės: 55°50′33.6″ š. pl. 22°51′31″ r. ilg. / 55.842667°š. pl. 22.85861°r. ilg. / 55.842667; 22.85861
Savivaldybė Kelmės rajonas
Seniūnija Šaukėnų seniūnija
Aukštis 11 m
Plotas 23x19
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1998
Registro Nr. A1326K / 24511, 24512, 5121 /
Commons-logo.svg

Vikiteka

Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1326K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kalniškių kaimo (Šaukėnų seniūnija), Ventos kairiojo kranto kyšulyje. Pasiekiamas plentu  159  UžventisŠaukėnaiKuršėnai  nuo sankryžos Ramučiuose pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m, toliau į dešinę šiaurės kryptimi 100 m ir gale vėl į kairę vakarų kryptimi 50 m, yra kairėje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės juosia Ventos slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė ovali, 23x19 m dydžio. Jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 7 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, aikštelės šiaurinio krašto pylimas suardytas.

Į pietryčius nuo piliakalnio yra 6 ha ploto I tūkstantmečio antrosios pusės gyvenvietė, tyrinėta 1998 m. Joje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, lygia keramika, akmeninis trintuvas.[1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirtas 1998 m., rastas apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis, gyvulių kaulų liekanų, lipdytos lygiu paviršiumi keramikos, akmeninis trintuvas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.[2]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Buišų piliakalnis 25 km
Skurvydiškės piliakalnis 39 km
Romučių piliakalnis 19 km
Šilėnų piliakalnis 23 km
Luponių piliakalnis 27 km
Sauginių piliakalnis 17 km
Blank-50px.png
Pašatrijos piliakalnis 19 km
Biržuvėnų piliakalnis 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Girnikų piliakalnis 11 km
Bubių piliakalnis 18 km
Girgždūtės piliakalnis 29 km
Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 22 km
Gaučiškės piliakalnis 35 km Burbaičių piliakalnis 22 km
Gabriejolės piliakalnis 7 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 78 (Nr. 282)
  2. Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 227 psl.
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
  • Bronius Dakanis. Kelmės rajono paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 186.
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 17, 59
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 71
  • Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 4).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]