Romučių piliakalnis

Koordinatės: 56°02′57.6″ š. pl. 22°53′36.7″ r. ilg. / 56.049333°š. pl. 22.893528°r. ilg. / 56.049333; 22.893528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romučių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Romučių piliakalnis
Romučių piliakalnis
Koordinatės
56°02′57.6″ š. pl. 22°53′36.7″ r. ilg. / 56.049333°š. pl. 22.893528°r. ilg. / 56.049333; 22.893528
Vieta Šiaulių rajonas
Seniūnija Kuršėnų kaimiškoji seniūnija
Aukštis 6-10 m
Plotas 35x20 m
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1972
Tirtas 2002 m.
Registro Nr. A671KP / 23890, 23891, 3283 / AR1003

Romučių piliakalnis su gyvenviete, Papalskių piliakalnis, Gojelis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A671KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1003) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papalskių kaimo, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento (115) KuršėnaiPapilė Romučiuose pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 900 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir paėjus 150 m palauke – yra už Srauto upelio.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Ventos dešiniajame krante, santakoje su Upiuku. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 35x20 m dydžio. Jos šiaurės vakarų krašte supiltas 25 m ilgio, 2,5 m aukščio, 24 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 3,6 m žemiau aikštelės yra 13 m ilgio, 10 m pločio terasa. 2 m žemiau jos iškastas 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio.[1]

Piliakalnis apardytas jame XIX a.XX a. pradžioje buvusių kapinių (ant pylimo tebestovi kryžiai ir mūrinė koplytėlė), pietinis šlaitas - keliuko. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinė dalis apaugusi gyvatvorėmis, šlaitai apaugę lapuočiais, krūmų pomiškis iškirstas.

Šiaurės vakarų ir pietryčių papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2002 m., kurioje rastas 10 cm storio XI a. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika ir gyvulių kaulais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Aplinkiniai piliakalniai

Papilės piliakalnis 10 km
Rekčių piliakalnis 3 km
Lokavos piliakalnis 35 km Žagarės piliakalnis 41 km
Pilkalnio piliakalnis 8 km
Buožėnų piliakalnis 46 km
Buišų piliakalnis 24 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Luponių piliakalnis 19 km
Jurgaičių piliakalnis 33 km
Biržuvėnų piliakalnis 32 km
Šatrija 24 km
Šilėnų piliakalnis 3 km
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 19 km
Kurtuvėnų piliakalnis 22 km
Bubių piliakalnis 25 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 146 (Nr. 639)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.174
  • Bronius Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 101.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]