Romučių piliakalnis
| Romučių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Romučių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šiaulių rajonas | ||
| Seniūnija | Kuršėnų kaimiškoji seniūnija | ||
| Aukštis | 6-10 m | ||
| Plotas | 35x20 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1972 | ||
| Tirtas | 2002 m. | ||
| Registro Nr. | A671KP / 23890, 23891, 3283 / AR1003 | ||
Romučių piliakalnis su gyvenviete, Papalskių piliakalnis, Gojelis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A671KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1003) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papalskių kaimo, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento (115) Kuršėnai – Papilė Romučiuose pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 900 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir paėjus 150 m palauke – yra už Srauto upelio.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Ventos dešiniajame krante, santakoje su Upiuku. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 35x20 m dydžio. Jos šiaurės vakarų krašte supiltas 25 m ilgio, 2,5 m aukščio, 24 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 3,6 m žemiau aikštelės yra 13 m ilgio, 10 m pločio terasa. 2 m žemiau jos iškastas 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio.[1]
Piliakalnis apardytas jame XIX a. – XX a. pradžioje buvusių kapinių (ant pylimo tebestovi kryžiai ir mūrinė koplytėlė), pietinis šlaitas - keliuko. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinė dalis apaugusi gyvatvorėmis, šlaitai apaugę lapuočiais, krūmų pomiškis iškirstas.
Šiaurės vakarų ir pietryčių papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2002 m., kurioje rastas 10 cm storio XI a. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika ir gyvulių kaulais.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Papilės piliakalnis 10 km Rekčių piliakalnis 3 km |
Lokavos piliakalnis 35 km | Žagarės piliakalnis 41 km Pilkalnio piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Buožėnų piliakalnis 46 km Buišų piliakalnis 24 km |
|
Luponių piliakalnis 19 km Jurgaičių piliakalnis 33 km | |||||||||
| Biržuvėnų piliakalnis 32 km Šatrija 24 km |
Šilėnų piliakalnis 3 km Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 19 km |
Kurtuvėnų piliakalnis 22 km Bubių piliakalnis 25 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 146 (Nr. 639)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.174
- Bronius Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 101.