Jokūbas Ignotas Nagurskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jokūbas Ignotas Nagurskis
Nagurskiai
Nagurskių herbas
Nagurskių herbas
Gimė 1734 m.
Kurtuvėnai
Mirė 1796 m. (~62 metai)
Kurtuvėnai
Tėvai Pranciškus Vladislovas Nagurskis
Joana Šukštaitė
Sutuoktinis (-ė) Mariana Puzinaitė
Vaikai Jonas Nagurskis
Kajetonas Nagurskis
Žymūs apdovanojimai

Šv. Stanislovo ordinas
Baltojo erelio ordinas

Jokūbo Nagurskio kapas Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsyje

Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 m. – m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsio kriptoje po Didžiuoju altoriumi) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Žemaitijos bajorų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių ir visuomenės veikėjų Nagurskių giminės. Tėvas Pranciškus Vladislovas Nagurskis, motina Mazovijos pastalininko duktė Joana Šukštaitė. Brolis Žemaitijos pilies teisėjas Laurynas Nagurskis (m. 1761 m. bevaikis). Su Upytės apskrities seniūno dukterimi Mariana Puzinaite turėjo sūnus Joną ir Kajetoną.

Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausė stambiesiems dvarininkams: paveldėjo Kurtuvėnų dvarą, po Lauryno mirties įsigijo visas Nagurskių valdas. 1775 m. liustracijos duomenimis, jis valdė 810 dūmų Kartenoje, Kurtuvėnuose, Dirvėnuose, Pažižmėje (Didžiųjų Dirvėnų valsčius), Pavenčiuose (dab. Kuršėnų miesto dalis), Ginteniuose, Laukuvoje, Šaukote (Ariogalos valsčius), taip pat Ašmenos apskrities Ukropiškėse.

Įkūrė Jokūbavo dvarą (dab. Kretingos rajono savivaldybė), kuris ir pavadintas jo vardu. 1772 m. nusipirko architekto M. Knakfuso rekonstruotus 2 aukštų Bžostovskių (Abramavičių) rūmus Vilniuje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po brolio mirties 1752 m. gavo Pavenčių seniūniją. Nuo 1762 m. Beržėnų tijūnas, Gintenių seniūnas, nuo 1765 m. – Žemaitijos pakamaris, 17651776 m. – Šiaulių ir Beržėnų apskričių bajorų pulkininkas. Nuo 1779 m. titulavosi Didžiosios ir Mažosios Kartenos grafu, generaliniu pulkininku (tai prilygo etmono pareigybei), buvo Pavenčių ir Viešvėnų seniūnas. 1789 m. Šiaulių reparticijos (administracinis ir teisminis vienetas, prilygstantis apskričiai; įkurtas 1775 m.) seimelyje išrinktas Civilinės ir karinės tvarkomosios komisijos komisaru.

Fundavo Žaiginio vienuolyno ir bažnyčios, Jokūbavo ir Kurtuvėnų bažnyčių statybą. [1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Drungilas. Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos bruožai, Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2005 m. II dalis, 2007, p. 143–155.
  • Rita Regina Trimonienė. Nagurskių giminės istorija. Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis 2002–2005 m. Nr.8: Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas / leidinį sudarė Salvijus Kulevičius. Kaunas: Lututė, 2006, p. 6-12. ISSN 1392–2955.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rita Regina TrimonienėJokūbas Ignotas Nagurskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 700 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]