Romualdas Giedraitis (1750)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Romualdas Giedraitis (1750)
Ramuald Giedrojc. Рамуальд Гедройц.jpg
Giedraičiai (giminė)
Hipocentauras
Hipocentauras
Gimė: 1750 m. vasario 7 d.
Babtinas netoli Babtų
Mirė: 1824 m. spalio 15 d. (74 metai)
Varšuva
Tėvas: Juozapas Giedraitis
Motina: Ruža Kelpšaitė
Sutuoktinis(-ė): Karolina Ana Boržimovska
Vaikai:

Juozapas Steponas Giedraitis,
Aleksandras Konstantinas Julijonas,
Kunegunda Pranciška,
Barbora Liucija

Commons-logo.svg Vikiteka: Romualdas Giedraitis (1750)Vikiteka

Romualdas Giedraitis (1750 m. vasario 7 d. Babtinas netoli Babtų1824 m. spalio 15 d. Varšuva) – 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės. Tarnybą pradėjo 1765 m. Lietuvos antrajame pėstininkų pulke. 1771 m. Baro konfederacijos metu tarnavo dalinyje, kuriam vadovavo Mykolas Kazimieras Oginskis. 1794 m. sukilimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje vienas organizatorių. Šiauliuose balandžio 16 d. su kitais paskelbė pirmąjį LDK gyventojų sukilimo aktą. Nuo balandžio 24 d. Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, generolas leitenantas. Birželio – rugpjūčio mėn. Žemaičių divizijos dešiniojo sparno vadas. Liepos 29 d. laimėjo Saločių kautynes. Sukilimui pralaimint 1794 m. rugpjūčio pabaigoje su savo daliniais pasitraukė į Lenkiją ir dalyvavo ginant Varšuvą. Sukilimą numalšinus emigravo į Prancūziją.

Per prancūzmetį, 1812 m. – Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos Karinio komiteto pirmininkas. Lietuvos bajorų pulkų, formuojamų Napoleono I armijai, generalinis inspektorius.[1] 1812 m. rugpjūčio 31 d. Napoleono generolo Van Hogendorpo pavedimu paskirtas besiformuojančių lietuviškų dalinių vadu. 1813 m. sausio 30 d. jo vadovaujama Lietuvių raitelių divizija rusų kazokų sumušta Rytų Prūsijoje, prie Sierakovo, generolas ir daug jo karių pateko į nelaisvę. Iki 1815 m. kalėjo Archangelske, ir tik kai buvo įkurta Lenkijos Kongreso karalystė, jam leista grįžti į Varšuvą.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romualdo Giedraičio kapas

Romualdas Giedraitis buvo vedęs Karoliną Aną Boržimovską (1766-1858). Vaikai:

  • Juozapas Steponas Pranciškus Ksaveras Giedraitis (1787-1855), Prancūzijos armijos pulkininkas (1808-1815), Vaterlo mūšio dalyvis. 1835 metais gavo Prancūzijos pilietybę Žozefo Etjeno Fransua Ksavje , princo Giedraičio vardu
  • Kunegunda Pranciška Ruža Giedraitytė (1793-1883), Prancūzijos imperatorės Žozefinos Bogarne ir Rusijos imperatorės Jelizavetos Aleksejevnos freilina, Jurgio Bialopetrovičiaus (1785-1871) žmona nuo 1825 metų
  • Barbora Liucija Giedraitytė (1798-1886), generolo Juzefo Rautenštraucho (1773-1842) žmona nuo 1828 metų
  • Aleksandras Konstantinas Julijanas Giedraitis(1805-1844), Rusijos imperijos rūmų kamergeris

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas JasasRomualdas Giedraitis (1750). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 639 psl.