Juozapas Petras Pacas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Petras Pacas
Pacai
Gozdava (herbas)
Gozdava (herbas)
Gimė apie 1736 m.
Mirė 1797 m. kovo 13 d. (~61 metai)
Tėvas Petras Pacas
Motina Efrosinija Oginskaitė
Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas
Baltojo Erelio ordinas

Juozapas Petras Pacas (lenk. Józef Piotr Pac; 1736 m., Vilnius – 1797 m. kovo 13 d., Vilnius) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos armijos generolas-majoras (1757), nuo 1758 metų arba anksčiau – Lietuvos didžiosios buožės generolas-adjutantas. Vileikos seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Tėvas – Petras Pacas (m. 1756), Pinsko ir Vilkijos seniūnas, motina – kunigaikštytė Efrosinija Oginskaitė (m. apie. 1765). Seserys – Benedikta ir Elžbieta.

1776 metais buvo renkamas deputatu nuo Lydos pavieto į konfederacinį seimą. Čartoriskių partijos priešininkas.

1792 metų kovo 16 d. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

1794 metų balandžio 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje buvo iškilmingai paskelbtas „Lietuvos liaudies sukilimo aktas“, kuris patvirtino vienybę tarp Vilniaus insurgentų ir Tado Kostiuškos sukilėlių. Tą pačią dieną buvo sudaryta sukilėlių Laikinoji Aukščiausioji Taryba, kuriai vadovauti pradėjo Juozapas Nesiolovskis. Į Tarybos sudėtį įėjo 29 nusipelnę Lietuvos sostinės piliečiai, tarp jų ir Vileikos seniūnas Juozapas Pacas.

1794 metų vasarą išvyko į Galiciją, iš kur grįžo į tėvynę po Kostiuškos sukilimo pralaimėjimo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]