Judrėnai

Koordinatės: 55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg. / 55.586; 21.803 (Judrėnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
12:31, 20 rugsėjo 2011 versija, sukurta Vpovilaitis (aptarimas | indėlis) (Vikifikavimas, replaced:   → (2), → (3), *⌊ → * ⌊ (4) using AWB)
Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
Judrėnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Judrėnai
Judrėnai
55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg. / 55.586; 21.803 (Judrėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Judrėnų seniūnija
Gyventojų (2001) 531
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Judrė́nai
Kilmininkas: Judrė́nų
Naudininkas: Judrė́nams
Galininkas: Judrė́nus
Įnagininkas: Judrė́nais
Vietininkas: Judrė́nuose

Judrėnaimiestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).

Geografija

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Aplinkinės gyvenvietės

RIETAVAS – 20 km
Žadvainai – 10 km
VEIVIRŽĖNAI – 15 km
GARGŽDAI – 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠVĖKŠNA - 16 km STEMPLĖS - 15 km PAJŪRALIS – 11 km

Istorija

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 19472001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai.[reikalingas šaltinis]

19501992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,[1] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Seniūnijos centras
19501995 m. Judrėnų apylinkės centras
nuo 1995 m. Judrėnų seniūnijos centras

Gyventojai

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

Demografinė raida tarp 1738 m. ir 2001 m.
1738 m. 1775 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1977 m.[3] 1979 m.sur. 1985 m.[4] 2001 m.sur.
15 kiemų 7 kiemai 140 195 300 514 567 549 531


Žymūs žmonės

Judrėnuose gimė:

Judrėnų kapinėse palaidota lakūno S. Dariaus motina.

Šaltiniai

  1. Judrėnų biblioteka
  2. JudrėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
  3. JudrėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
  4. Judrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 138

Nuorodos

  • Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.