Judrėnai
- Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
Judrėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Judrėnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 531 | |||||||||||||||
|
Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).
Geografija
Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
RIETAVAS – 20 km Žadvainai – 10 km |
|||||||||||
VEIVIRŽĖNAI – 15 km GARGŽDAI – 36 km |
|
||||||||||
ŠVĖKŠNA - 16 km | STEMPLĖS - 15 km | PAJŪRALIS – 11 km |
Istorija
Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.
XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai.[reikalingas šaltinis]
1950–1992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,[1] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.
2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XVIII a. pabaiga | Seniūnijos centras |
1950–1995 m. | Judrėnų apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Judrėnų seniūnijos centras |
Gyventojai
1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.
Demografinė raida tarp 1738 m. ir 2001 m. | ||||||||||
1738 m. | 1775 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1977 m.[3] | 1979 m.sur. | 1985 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
15 kiemų | 7 kiemai | 140 | 195 | 300 | 514 | 567 | 549 | 531 | ||
|
Žymūs žmonės
Judrėnuose gimė:
- Napoleonas Bernotas, aktorius, režisierius
- Vladas Daukša, vargonininkas, chorvedys, dainininkas
- Česlovas Mikutis, choro dirigentas, pedagogas
Judrėnų kapinėse palaidota lakūno S. Dariaus motina.
Šaltiniai
- ↑ Judrėnų biblioteka
- ↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
- ↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
- ↑ Judrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 138
Nuorodos
- Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
|