Judrėnų–Lėgų miškai
55°37′ š. pl. 21°53′ r. ilg. / 55.617°š. pl. 21.883°r. ilg.
Judrėnų–Lėgų miškai (arba Rietavo miškai) – miškų masyvas Rietavo savivaldybės, Šilalės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, abipus Jūros upės, 6 km į pietus nuo Rietavo.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Judrėnų–Lėgų miškai priklauso Rietavo miškų urėdijos Žadvainų, Girėnų ir Judrėnų girininkijoms. Susideda iš Plungės, Spraudės, Judrėnų, Volungiškės, Gvaldų ir Lėgų miškų. Masyvas apie 10 km ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius. Plotas 5890 ha, mišku apaugę 4980 ha. Valstybinės reikšmės miškų 60 %.
Paviršius banguotas, išraižytas Jūros ir jos intakų (dešinysis – Letausas ir jo intakai Žygis, Dauba, Plunkė, kairysis – Rindė ir jos intakai Nevelis, Deguva, Aitra) slėnių. Masyvo šiaurinė dalis nusausinta.
Medynai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augavietės derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 90 % miškų yra IV grupės ūkiniai, 10 % III grupės apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 22 %. Eglynų 50 %, beržynų 26 %, juodalksnynų 14%, pušynų 4 %, baltalksnynų 3 %, drebulynų 2 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 45 %, bręstantys 18 %, brandūs 15 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 205 m³/ha.
Judrėnų miško 96 kvartale yra koplyčia. Masyvo pietvakarių pakraštyje yra Aitros hidrografinio draustinio dalis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944–1953 m. Judrėnų–Lėgų miškuose veikė Lietuvos partizanai, kurie priklausė Žemaičių legionui, nuo 1946 m. pavasario – Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinei.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Judrėnų–Lėgų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.