Judrėnų–Lėgų miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°37′ š. pl. 21°53′ r. ilg. / 55.617°š. pl. 21.883°r. ilg. / 55.617; 21.883 Judrėnų–Lėgų miškai – miškai Rietavo savivaldybės, Šilalės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, abipus Jūros upės, 6 km į pietus nuo Rietavo.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judrėnų–Lėgų miškai priklauso Rietavo miškų urėdijos Žadvainių, Girėnų ir Judrėnų girininkijoms. Susideda iš Plungės, Spraudės, Judrėnų, Volungiškės, Gvaldų ir Lėgų miškų. Masyvas apie 10 km ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius. Plotas 5890 ha, mišku apaugę 4980 ha. Valstybinės reikšmės miškų 60%.

Paviršius banguotas, išraižytas Jūros ir jos intakų (dešinysis – Letausas ir jo intakai Žygis, Dauba, Plunkė, kairysis – Rindė ir jos intakai Nevelis, Deguva, Aitra) slėnių. Masyvo šiaurinė dalis nusausinta.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augavietės derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 90% miškų yra IV grupės ūkiniai, 10% III grupės apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 22%. Eglynų 50%, beržynų 26%, juodalksnynų 14%, pušynų 4%, baltalksnynų 3%, drebulynų 2%, uosynų 1%. Jaunuolynai sudaro 22%, pusamžiai medynai 45%, bręstantys 18%, brandūs 15%. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 205 m³/ha.

Judrėnų miško 96 kvartale yra koplyčia. Masyvo pietvakarių pakraštyje yra Aitros hidrografinio draustinio dalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441953 m. Judrėnų–Lėgų miškuose veikė Lietuvos partizanai, kurie priklausė Žemaičių legionui, nuo 1946 m. pavasario – Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinei. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Brukas, Dalius ŽygelisJudrėnų–Lėgų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.