Jonas Avyžius
| Jonas Avyžius | |
|---|---|
| |
| Jonas Avyžius 1973 m. (M. Baranausko nuotrauka) | |
| Gimė | 1922 m. gegužės 16 d. Medginai, Joniškio valsčius |
| Mirė | 1999 m. liepos 7 d. (77 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Kazimieras Avižius |
| Motina | Domicelė Kragytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Litvinaitė-Avyžienė |
| Veikla | rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Jonas Avyžius (1922 m. gegužės 16 d. Medginuose, Joniškio valsčius – 1999 m. liepos 7 d. Vilniuje) – lietuvių rašytojas, publicistas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1936 m. išlaikė egzaminus į Joniškio valstybinės gimnazijos trečiąją klasę. Baigęs šešias klases, grįžo į kaimą pas tėvus. Dirbo tėvų ūkyje ir mokėsi privačiame „Kalbaneum“ institute. 1940–1941 m. neetatinis „Valstiečių laikraščio“ korespondentas Šiauliuose, 1941 m. etatinis korespondentas Kaune. Hitlerinės okupacijos metais dirbo tėvų ūkyje. 1944 m., užėjus sovietams, mobilizuotas į Raudonąją armiją, dalyvavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose Kurše (Latvija). Fronte susipažino su poetu Pauliu Širviu. 1945 m. vasarą demobilizuotas. 1945 m. poetas Eduardas Mieželaitis pakvietė dirbti į VLKJS CK instruktoriumi. 1945–1946 m. dirbo Radijo komitete jaunimo valandėlių redaktoriumi, porą mėnesių žurnale „Jaunimo gretos“. 1946–1947 m. laikraščio „Tiesa“ darbuotojas. Nuo 1948 m. rašytojas profesionalas.
Nuo 1962 m. SSKP narys, vėliau jokiai partijai nepriklausė. 1996–1999 m. LR Seimo narys Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) sąraše. 1996 m. lapkričio 25 d. kaip vyriausias Seimo narys pirmininkavo pirmajam Seimo posėdžiui.[1]
Buvo aktyvus filatelistas, domėjosi aviamodeliavimu, kultivavo sportinę žūklę ir bitininkystę. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išleido 16 knygų suaugusiesiems ir apie 20 knygelių vaikams. Pagal apysaką „Aštuonetas iš Trepsės namų“ Lietuvos televizija sukūrė animacinį filmą vaikams. Daug kūrinių vaikams yra išversta į rusų, uzbekų, kazachų, estų, latvių, vokiečių ir kt. kalbas.
Romanų „Į stiklo kalną“, „Kaimas kryžkelėje“ (LSSR valstybinė premija), „Sodybų tuštėjimo metas“ (LSSR valstybinė premija, Lenino premija, ČSSR premija už geriausią metų užsienio romaną), „Degimai“ (skaitomiausios metų knygos prizas), „Chameleono spalvos“ (šio romano motyvais Lietuvos televizija sukūrė filmą) autorius. Prasidėjus tautiniam atgimimui, išleista romano „Sodybų tuštėjimo metas“ trečioji knyga, kurią LKP CK buvo uždraudęs leidyklai spausdinti. Rašytojas parašė ir ketvirtąją „Sodybų tuštėjimo metas“ knygą, taip baigdamas visą epopėją. Pagal šio romano pirmąjį tomą Lietuvos kino studija sukūrė dviejų serijų vaidybinį filmą, o Kirgizijos televizija – serialą. Visi rašytojo romanai išversti į užsienio kalbas, o populiariausio romano „Sodybų tuštėjimo metas“ I tomas yra išleistas daugiau kaip 25 Europos ir Azijos šalių kalbomis.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Baltieji gluosniai: 4 veiksmų 6 paveikslų drama. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 84 p.
- Žmonės ir įvykiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 171 p.
- Butkus keršytojas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 269 p.
- Geležinis nykštukas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 33 p.
- Didžiojo užutekio gyventojai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 100 p.
- Kaimas kryžkelėje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1966. – 256 p.
- Mažos pasakos. – Vilnius: Vaga, 1969. – 122 p.
- Melagėlio botagėlis. – Vilnius: Vaga, 1970. – 22 p.
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1973. – 616 p.
- Raštai. – Vilnius: Vaga, 1975–1979. – 5 t.
- Į stiklo kalną: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976. – 402 p.
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976. – 612 p.
- Aštuonetas iš Trepsės namų. – Vilnius: Vaga, 1976. – 143 p.
- Šarkos gudrybė / Jonas Avyžius, Bronius Leonavičius. – Vilnius: Vaga, 1976. – 41 p.
- Kaimas kryžkelėje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 533 p.
- Ožio daržas: ikimokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1977. – 40 p.
- Gėlė mažylė: literatūrinės pasakos ir apysakos vaikams. – Vilnius: Vaga, 1979. – 418 p.
- Degimai: romanas. – Vilnius, 1984.
- Chameleono spalvos: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 404 p.
- Žmogus lieka žmogum: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1985. – 459 p.
- Bardo nuotykiai ir žygiai: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 196 p.
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas, 3 tomas. – Vilnius: Vaga, 1988.
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas, 4 tomas. – Vilnius, Vaga, 1989
- Kaimas kryžkelėje; Degimai: romanai. – Vilnius: Vaga, 1988. – 838 p.
- Melagėlio pasakėlės. – Vilnius: Vyturys, 1990. – 31 p.
- Juodažvaigždis arkliukas: pasaka / Jonas Avyžius, Irena Žviliuvienė. – Vilnius: Vyturys, 1990. – 30 p.
- Toks nuostabus pasaulis: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1997. – 149 p.
- Ir išmuš tavo valanda: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 325 p.
- Viskas praeina: romanas. – Vilnius, 2003.
- Neapykanta grūdinti: dviejų dalių šešių scenovaizdžių tragikomedija: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 285 p.
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006- .
- Kn. 1. – 2006. – 282 p. – ISBN 9986-06-140-7
- Didžiojo Užutėkio gyventojai: apysaka (dail. Irmina Dūdėnienė). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 75 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-24-992-4
- Aštuonetas iš Trepsės namų: apysaka (dail. Birutė Cvirkienė). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-02-768-3
- Sodybų tuštėjimo metas: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 790 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-638-3
- Didžiojo Užutėkio gyventojai: apysaka (dail. Irmina Dūdėnienė). – Vilnius: Alma littera, 2012. – 75 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-24-992-4
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1965 m. LSSR valstybinė premija
- 1971 m. LSSR valstybinė premija
- 1972 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1976 m. Lenino premija
- 1986 m. LSSR liaudies rašytojas
- 1996 m. literatūrinė „Varpų“ premija (už ištrauką iš romano „Įpėdinis“)
- 1997 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius [3]
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2002 m. šalia jo gimtosios sodybos Mėdginų kaime pastatytas ąžuolo stogastulpis.
- 2004 m. gegužės 9 d. Joniškio rajono viešajai bibliotekai suteiktas Jono Avyžiaus vardas.[4]
- 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės taryba įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją. Premija teikiama gegužės mėnesį kas penkeri metai, pradedant nuo 2012 m., rašytojo Jono Avyžiaus jubiliejinių gimimo metinių proga.[5]
- Kepalių kaime viena pagrindinių gatvių pavadinta Jono Avyžiaus vardu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1996–2000 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=a&-max=2147483647&-recid=40209&-find= Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399
- ↑ Jono Avyžiaus vardas – Joniškio viešajai bibliotekai // Nemunas, 2004-07-15, Nr. 13-454 Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.joniskis.lt/Savivaldybe/Apdovanojimai2/Savivaldybes-premijos/Jono-Avyziaus-literaturos-premija[neveikianti nuoroda]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Avyžius: monografija / Elena Bukelienė. – Vilnius: Vaga, 1975.
- Jonas Avyžius / A. Bučys. – Kaunas: Šviesa, 1990.
- Jonas Avyžius: autobiografiniai fragmentai, publicistika, draugų ir kolegų prisiminimai (sud. Irena Litvinaitė-Avyžienė). – Vilnius: Valstybės žinios, 2000. – 383 p.
- Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka: 70 veiklos metų: 1937–2007 / Violeta Vilčiauskienė; Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešoji biblioteka. – Šiauliai: Lucilijus, 2007. – 139 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-32-008-1
