Jonas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje Jonas – Atėnų karalius, mirtingosios Kreūsos sūnus. Jo tėvu laikomas išeivis iš Tesalijos Ksutas arba kaip mini Euripidas savo tragedijoje „JonasApolono sūnus. Pagal Euripidą Apolonas suviliojo Kreūsą vienoje Atėnų akropolio oloje. Gimusi sūnų Kreūsa paliko toje pačioje oloje, iš kurios Hermis, paprašytas Apolono, jį nunešė į Delfus (arba pagal kitą versiją jį išgelbėjo Delfų žinys). Jonas užaugo savo Apolono (tėvo) šventykloje.

Kreūsa susituokė su Ksutu, tačiau jie neturėjo daugiau vaikų. Nuvykę į delfus pasiklausti orakulo apie Kreūsos pagimdytą ir pamestą vaiką. Orakulas pasakė, kad tas asmuo, kurį pirmą sutiks išėję iš šventyklos ir bus jų sūnus. Taip Kreūsa ir Ksutas atpažino savo sūnų.

Laikomas Jonijiečių genties įkūrėju. Pagal įvairius tolesnio Jono gyvenimo mitus, į Aziją (Joniją) persikėlę gyventojai pasivadino jo vardu. Atikos gyventojai susiskirstė į keturius filus, pavadintus pagal Jono sūnų vardus. Jų pavadinimai – Hopletas, Geleontas, Aigikorėjas, Argadas.