Vėžionys

Koordinatės: 54°33′18″š. pl. 24°10′05″r. ilg. / 54.555°š. pl. 24.168°r. ilg. / 54.555; 24.168 (Vėžionys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėžionys
{{#if:280
Vėžionys palei kelią į Merkinę
Vėžionys
Vėžionys
54°33′18″š. pl. 24°10′05″r. ilg. / 54.555°š. pl. 24.168°r. ilg. / 54.555; 24.168 (Vėžionys)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Jiezno seniūnija
Gyventojų (2021) 209
Vikiteka Vėžionys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vėžiónys
Kilmininkas: Vėžionių̃
Naudininkas: Vėžionìms
Galininkas: Vėžiónis
Įnagininkas: Vėžionimìs
Vietininkas: Vėžionysè

Vėžionys – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Jiezno, prie kelio  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė . Rytiniu kaimo pakraščiu teka Verknės intakas Dzindzakė, iš vakarų prieina Šilėngirės miškas, iš pietų – Vėžiongirės miškas. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo 1954 m.).

Gatvė Vėžionyse

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susikūrė XVIII a. pradžioje. Dėl maro (1709–1710 m.) visi Vėžionių gyventojai išmirė. 18611908 m. su pertraukomis veikė slaptoji lietuviška mokykla.

Sovietmečiu Vėžionys priklausė Jiezno apylinkei ir buvo Nemajūnų kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2021 m.
1860 m. 1905 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
225 349 194 231 184 208
1987 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
279 274 272 194 209 -


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dzindzakės žemei prabilus: Vėžionys (sud. Pranas Juozapavičius). – V.: Petro ofsetas, 2009. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-042-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 498
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. VėžionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 729 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 498
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.