Vėžionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vėžionys
Vėžionys, 2.JPG
Vėžionys palei kelią į Merkinę

Vėžionys
Koordinatės 54°33′22″š. pl. 24°10′01″r. ilg. / 54.556°š. pl. 24.167°r. ilg. / 54.556; 24.167 (Vėžionys)Koordinatės: 54°33′22″š. pl. 24°10′01″r. ilg. / 54.556°š. pl. 24.167°r. ilg. / 54.556; 24.167 (Vėžionys)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Jiezno seniūnija
Gyventojų skaičius 194 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VėžionysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vėžiónys
Kilmininkas: Vėžionių̃
Naudininkas: Vėžionìms
Galininkas: Vėžiónis
Įnagininkas: Vėžionimìs
Vietininkas: Vėžionysè

Vėžionys – kaimas Prienų rajone, 7 km į pietus nuo Jiezno, prie kelio  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė . Rytiniu kaimo pakraščiu teka Verknės intakas Dzindzakė, iš vakarų prieina Šilėngirės miškas, iš pietų – Vėžiongirės miškas. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo 1954 m.).

Gatvė Vėžionyse

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susikūrė XVIII a. pradžioje. Dėl maro (1709–1710 m.) visi Vėžionių gyventojai išmirė. 18611908 m. su pertraukomis veikė slaptoji lietuviška mokykla.

Sovietmečiu Vėžionys priklausė Jiezno apylinkei ir buvo Nemajūnų kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2011 m.
1860 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1987 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
225 194 231 184 208 279 272 194


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dzindzakės žemei prabilus: Vėžionys (sud. Pranas Juozapavičius). – V.: Petro ofsetas, 2009. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-042-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 498 psl.
  3. Vėžionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 729 psl.
  4. Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 498 psl.