Nikodemas Kulys
| Nikodemas Kulys | |
|---|---|
| Gimė | 1897 m. rugsėjo 6 d. Kukiškės, Jiezno valsčius, Alytaus apskr. |
| Mirė | 1982 m. gegužės 2 d. (84 metai) Čikaga, Ilinojus, JAV |
| Tėvas | Juozapas Kuliešius |
| Motina | Ona Mickutė Kuliešienė |
| Veikla | vargonininkas, chorvedys, pedagogas. |
Nikodemas Kulys (1897 m. rugsėjo 6 d. Kukiškės, Jiezno valsčius, Alytaus apskr. – 1982 m. gegužės 2 d. Čikagoje, IL, JAV) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1914 m. atvyko į JAV ir apsistojo Scrantone, PA, kurį laiką dirbo anglių kasykloje. Paskui persikėlė į Grand Rapidsą, MI, mokėsi anglų kalbos ir dirbo staliumi. Čia susipažino su vargonininku V. Stasevičiumi, kuris, pastebėjęs jaunuolio muzikinius sugebėjimus, pradėjo jį mokyti ir paragino vykti į Čikagą studijuoti muzikos. Atvykęs į centrinę lietuvių koloniją Bridžporte, gavo darbo restorane ir taip pat pradėjo mokytis muzikos – pas S. Šimkų chorvedybos, pas J. Saurį fortepijono ir pas A. Kvedarą dainavimo. 1918 m. įstojo į L. van Beethoveno konservatoriją, mokėsi pas A. Pocių, V. Niekų, T. Cooką, S. Borotskų. 1927 m. baigęs konservatoriją, įgijo muzikos mokytojo specialybę. Dar studijavo vargonavimą ir bažnytinę muziką De Paul universitete pas Lewisą Browną ir Arthurą C. Becerį. Studijuodamas gavo pasiūlymą dirbti vargonininku ir chorvedžiu lietuvių Šv. Baltramiejaus parapijoje Waukegane, IL. Pasižymėdamas nepaprastu darbštumu, sustiprino parapijos chorą, išmokė jį daug giesmių, mišių ir dainų, pastatė keletą M. Petrausko operečių, surengė viešų koncertų. Apie ketverius metus vadovavo Vyčių chorui, taip pat dirbo su Šv. Cecilijos choru Kenoshoje, WI. Waukegane, įsteigė muzikos mokyklą, kuri gyvavo apie aštuonerius metus.
1925 m. užėmė vargonininko ir chorvedžio vietą Šv. Mykolo lietuvių parapijoje Čikagoje, kur dirbo apie 42 metus. 1933 m. Melrozo parke įkūrė muzikos mokyklą, su mokiniais rengė koncertus. Parapijos chorą (apie 40 dalyvių) išmokė daug religinių ir pasaulietinių kūrinių, pastatė keletą operečių. Choras atliko Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, J. Žilevičiaus mišparus, N. Kulio operetę „Linksmoji valanda“, muzikinį vaidinimą „Kuprotas oželis" ir kt. Organizavo koncertus, dalyvavo tautiniuose renginiuose ir dainų šventėse. N. Kulys subūrė mažąjį simfoninį orkestrą, vadovavo pradžios ir aukštesniosios lituanistinės mokyklos berniukų ir mergaičių chorams. Vaikus dainuoti mokė pritardamas smuiku, namuose privačiai mokė skambinti fortepijonu, o paūgėjusius pervesdavo į didįjį chorą. Kai bažnyčia gavo naujus vargonus, visi trys chorai dažniau giedodavo ir bažnyčioje. Po daugelio metų vėl sugrįžo vargonininkauti į savo pirmąją darbovietę – Šv. Baltramiejaus parapiją Waukegane, kur dirbo dar aštuonerius metus. Čia sustiprino parapijos chorą, naujais kūriniais praturtino jo repertuarą, surengė koncertų, dalyvavo 1936 m. 2-ojoje lietuviškų parapijų chorų šventėje Čikagoje, 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje, kituose tautiniuose renginiuose.
N. Kulys su entuziazmu dirbo visuomeninius darbus. 1933 m. įstojo į ALRK Vargonininkų sąjungą, 1934–1942 m. Centro valdybos sekretorius, daug metų buvo žurnalo „Muzikos žinios“ redaktorius, rūpinosi lietuvių kompozitorių kūrinių leidyba, chorus būrė į sąjungą, tvarkė knygyną. Parašė libretus operetėms „Artistai atvažiavo“, „Ekskursija į Lietuvą“, „Linksma valanda". Priklausė Lietuvos Vyčių 16 kuopai, buvo jos pirmininkas ir sekretorius, apdovanotas auksine plunksna. Dainavo Šv. Jurgio parapijos ir Vyčių choruose. Be muzikinės veiklos, apie 25-erius metus dirbo Čikagos centriniame pašte.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F.1049 Ap.1 B.16 L.188