Jiezno valsčius

Koordinatės: 54°36′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.60; 24.17
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jezno valsčius)

54°36′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.60; 24.17

Jiezno valsčius
Laikotarpis: 14921950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Jieznas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1944–1946)
Prienų apskritis (1946–1950)

Jiezno valsčius (rus. Езненская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Jieznas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegijoje. XVIII a. pabaigoje valsčiaus žemėse buvo atliekami parapijos surašymai.[1] Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[2] 1933 m. Jiezno valsčiui priskirta dalis Stakliškių valsčiaus ir dalis naikinamo Nemajūnų valsčiaus, o Jiezno valsčiaus 11 kaimų atiteko naujam Birštono valsčiui. 1935 m. 1 kaimas perduotas Alytaus valsčiui.[3] Jiezno valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 8738 689 kiemai [4] 102
1874 m. 7837 730 kiemų [5] 10 seniūnijų 104
1880 m. 10 699 708 kiemai [6] 10 seniūnijų 104
1885 m. 11 762 1720 kiemų [7] 10 seniūnijų 104
1890 m. 12 992 1735 kiemai [8] 10 seniūnijų 104
1923 m. [9] 144 6818 1326
1932 m. 115 7320 13 seniūnijų [10]
1949-01-01
(išsamiau)
166 8 apylinkės [11]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] Seniūnija, 1932 m.[15] Apylinkė, 1949 m.[16]
Birštonas Бирштанское Birštono seniūnija -
Būda - Būdos seniūnija Būdos apylinkė
Daukantai - Daukantų seniūnija Daukantų apylinkė
Jieznas Езненское Jėzno seniūnija Jiezno apylinkė
Kašonys Кошанское Kašonių seniūnija Kašonių apylinkė
Kisieliškės - Kisieliškių seniūnija Kisieliškių apylinkė
Liciškėnai - Liciškėnų seniūnija Liciškėnų apylinkė
Mediniškiai - Mediniškių seniūnija -
Nibriai Нибранское - -
Pakrovai Покровское - -
Pieštuvėnai Пѣштовянское - -
Siponys Сиповичское - -
Sobuva Сабовское Sobovos seniūnija Sobuvos apylinkė
Sokonys - Sokonių seniūnija -
Stakliškės Стоклишское - -
Sundakai - Sundakų seniūnija -
Verbyliškės - Verbyliškių seniūnija -
Vėžionys Вѣжанское - Vėžionių apylinkė
Vošiškės - Vosiškių seniūnija
Iš viso: 10 seniūnijų 13 seniūnijų 8 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Antanavos k.
  • Apušoto k.
  • Azijos plv.
  • Ąžuolupio k.
  • Baba-Gūros dv.
  • Beleckos-Būdos vs.
  • Bemukų k.
  • Benčiakiemio k.
  • Beržynų k.
  • Birštono vs.
  • Būdos k.
  • Dambavos I k.
  • Dambavos II k.
  • Dukiškių vs.
  • Dukurnonių k.
  • Gojaus k.
  • Grikopėdžio k.
  • Gūdakalnio k.
  • Ivoniškių k.
  • Jakmiškių plv.
  • Jeržemkavos k.
  • Jiezno dv.
  • Jiezno Kolonijos k.
  • Jiezno mst.
  • Julijanavos II k.
  • Julijanavos k.
  • Juodaviškių k.
  • Juozapavos plv.
  • Kamainės k.
  • Kašonių dv.
  • Kašonių k.
  • Kermošynų k.
  • Kernuvių k.
  • Kisieliškių k.
  • Kiškeliškių k.
  • Kukiškių k.
  • Kunigo plv.
  • Lengveniškių k.
  • Liciškėnų k.
  • Lingeniškių k.
  • Marginių k.
  • Margų k.
  • Martinavos k.
  • Medeikonių k.
  • Mediniškių k.
  • Mikalavos vs.
  • Musnykų k.
  • Nibrių k.
  • Niskodvarčiaus k.
  • Novapoliaus vs.
  • Padriežiškių k.
  • Patilčių k.
  • Paukščių vs.
  • Pavekšnių k.
  • Paverkinių k.
  • Pečiauskų k.
  • Pelekonių k.
  • Poprienės k.
  • Pronopolio k.
  • Raistų-Marės vs.
  • Sirvinių vs.
  • Skodiškių vs.
  • Slobados vs.
  • Sobuvos k.
  • Sobuvos k.
  • Sobuvos k.
  • Sodų k.
  • Sokonių k.
  • Steponiškių k.
  • Sundakų k.
  • Šilinių k.
  • Škėvonių k.
  • Trezantolio dv.
  • Trunčių k.
  • Valaisiškių vs.
  • Valiūniškių vs.
  • Vasieliūnų k.
  • Vašiškių k.
  • Verbyliškių dv.
  • Verbyliškių k.
  • Vilūnėlių k.
  • Vincentavos vs.
  • Žydeikonių k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 6818 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1883 Slabada (Prienai) Pranas Bieliauskas, kunigas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas 1957
1883 Juozas Purickis, publicistas 1934
1897 Kukiškės Nikodemas Kulys, muzikas 1982
1922 Apušotas Juozas Bernatonis, chemikas 2002
1923 Sobuva Domicelė Mikalauskaitė, fiziologė ir biochemikė
1924 Pelekonys Antanas Klimas, kalbininkas 2016
1926 Sobuva Vincas Joneliūnas, inžinierius
1927 Škėvonys Juozas Leonavičius, sociologas ir filosofas 2008
1940 Šiliniai Vytautas Bernatonis, inžinierius ir politikas
1941 Nibriai Pranas Aleknavičius, inžinierius 2021

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jiezno parapija 1776–1784 metų aprašymuose. JieznoParapija.lt (tikrinta 2021-11-07).
  2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  3. Jiezno valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, X t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941-1944. T. 10: Höfer–Ilirizmas: I-VII sąs., 835 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 100
  12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  14. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 310–313 psl.
  15. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
  16. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 101–102