Jaejamų kalba
| Jaejamų kalba 八重山物言 (ヤイマムニ,Yaimamuni) | |
| Kalbama | Japonija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 47 600 (2000 m.)[1] |
| Kilmė | Japonų kalbos Riukiu |
| Rašto sistemos | katakana arba hiragana |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Jaejamų kalba (八重山物言/ヤイマムニ, Jaimamuni) – pietų Riukiu kalbų grupei priklausanti kalba, kuria šnekama Jaejamos salose, labiausiai į pietus nutolusiose Japonijos salose. Jaejamų salos yra į pietvakarius nuo Mijako salų ir į rytus nuo Taivano. Jaejamų kalba giminingiausia mijakų kalbai. Nėra žinoma, kokiam žmonių skaičiui ši kalba yra gimtoji. Japonijoje ši kalba paprastai laikoma dialektu (jap. 八重山方言 = Yaeyama hōgen).[2] Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio šnekančiųjų šia kalba sparčiai mažėja. Beveik visi jaunesni salos gyventojai yra gimtoji kalba yra japonų, o jaejamų kalba yra vartojama tik dainose ir ritualuose. Jaejamų kalbos gyvybingumas vertinamas kaip prasčiausių tarp Riukiu kalbų.[2] Jaejamų kalba šnekama Išigakyje, Taketomyje, Kohamoje, Kurošimoje, Hatomoje, Aragusuku, Iriomotėje ir Haterumoje. Kadangi jaejamų kalba išplitimo arealas platus, kai kurios tarmės tarpusavyje gan reikšmingai skiriasi. Vakariausia Jaejamų salyno Jonagunio saloje vartojama šnekta klasifikuojama kaip atskira jonagunių kalba.
Yra hipotezė, kad Taketomio tarmė anksčiau galėjusi būti šiaurinei Riukiu grupei priklausanti kalba, gimininga okinavų kalbai, vėliau susiliejusi su Jaejamos tarmėmis.[3] Jaejamų kalbai gresia išnykimas. UNESCO Nykstančių kalbų atlase kalba priskirta antrai pagal rimtumą gyvų kalbų kategorijai, – kalbą, kuriai gresia rimtas pavojus.[4]
Nėra sutariama, kada Riukiu prokalbė atsiskyrė nuo senosios japonų kalbos (arba japonų-riūkiūjiečių prokalbės). Tai galėjo įvykti dar II a. pr. m. e., Riukiu grupei atsiskiriant nuo japonų-riūkiūjiečių prokalbės.[5] Tačiau Jaejamų kalboje galima atrasti maždaug VIII a. iš japonų kalbos išnykusių tarimo bruožų. Vienas jų – priebalsis p liko neišvirtęs į h, išskyrus pu, kuris pakito į fu jaejamų kalboje.
| Japonų prokalbė | Japonų kalba | Jaejamų kalba | |
|---|---|---|---|
| „Skrandis“ | *para | hara | paru |
| „Laivas“ | *punay | fune | funi |
| „Balandis“ | *pato | hato | patu |
Vis dėlto jaejamų kalba daugelyje sričių yra inovatyvesnė nei japonų kalba. Vienas aspektų – balsiai. Senoji japonų kalba turėjusi aštuonis balsius, o dabartinėje japonų kalboje jų yra likę tik penki. Tuo tarpu jaejamų kalboje balsių sumažėjimas dar drastiškesnis – iki trijų. Kaip ir daugelyje Riukiu kalbų, „e“ ir „o“ balsiai japonų kalboje yra išvirtę į „i“ ir „u“ jaejamų kalboje. Daugiau pavyzdžių pateikiama lentelėje žemiau.
| Japonų prokalbė | Japonų kalba | Jaejamų kalba | |
|---|---|---|---|
| „Daiktas“ | *mənə | mono | munu |
| „Sėkla“ | *tanay | tane | tani |
| „Pradžia“ | *pansimay | hajime tariama hadžime |
pazïmi tariama padžimi |
Kita inovacija, būdinga ir kitoms pietinėms Riūkiū kalboms, – b išvirtimas tuose atvejuose, kur japonų kalboje yra tariama w.
| Proto-Japonic | Modern Japanese | Yaeyama | |
|---|---|---|---|
| „Viduriai“ | *wata | wata | bada |
| „Jaunas“ | *waka | wakai | bagasan |
| „Šokis“ | *wəntəri | odori | budurï |
Taip pat jaejamų kalba laikoma konservatyvesne už okinavų kalbą ir ypač jonagunių kalbą.
Jaejamų, kaip ir kitų Riūkiū kalbų, nykimo ištakos siekia 1879 m., kuomet po 1872 m. įvykusios Okinavo salų aneksijos dauguma Okinavos salų tapo Okinavos prefektūros dalimi ir prasidėjo intensyvi Riūkiū salų japonizacija, į kurią aktyviai įsijungė vietiniai.[2] 1907 m. priimtas įstatymas, kuriuo reglamentuojama tarmių vartosena ir pagal kurį Riukiu kalbų statusas „pažemintas“ iki valstybinės kalbos tarmių, o tarmes uždrausta vartoti Japonijos mokyklose.[2]
Skaičiuojama, kad jaejamiškai mokančiųjų skaičius yra tarp 7000 ir 10 000. Kalba daugiausiai vartojama namie.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Įrašas Ethnologue duomenų bazėje
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
- ↑ Thorpe, Maner Lawton (1983). Ryūkyūan kalba history (PhD thesis). Pietų Kalifornijos universitetas.
- ↑ Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
- ↑ Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Languages: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. p. 20.
- ↑ Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Kalbos: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. pp. 423–424.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oori Taboori tinklalaidė/internetinis dienoraštis (Mijaros tarme) Archyvuota kopija 2020-01-28 iš Wayback Machine projekto.