Okinoerabu tarmė
| Okinoerabu 島ムニ šimamuni | |
| Kalbama | Okinoerabu sala (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 3200 (2004 m.)[1] |
| Kilmė | Japonų kalbos
Riūkiū |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | okn |
Okinoerabu tarmė arba tiksliau Okinoerabu tarmių grupė (島ムニ, šimamuni) – tarmių grupė, kuria yra kalbama Japonijos Kagošimos prefektūroje esančioje Okinoerabu saloje.
Tarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Okinoerabu tarmė skirstomos į dvi patarmes:
- Rytinę Okinoerabu patarmę
- Vakarinę Okinoerabu patarmę
Kalbinė riba tarp rytinės ir vakarinės patarmių maždaug sutampa su administracine riba tarp Vadomario ir Činos gyvenviečių. Skiriasi vidurinio balsio tarimas, muzikinio kirčio sistema.
Anot iš salos kilusios kultūrinės antropologės Takahaši Takajo, kiekviena kalbinė bendruomenė saloje turėjusi išskirtinių bruožų, ir skirtingos šnektos neretai turėjo atskirus pavadinimus. Visos kalbinės bendruomenės saloje tarpusavyje susišnekėti galėjo. Kita vertus, antropologės teigimu, Okinoerabu tarmė buvo nesuprantama kaimyninių Jorono ir Tokunošimos salų gyventojams.[2]
Fonologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytinė Okinoerabu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fonologija paremta Vadomario patarme (priklauso rytinei Okinoerabu)[3].
Priebalsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Palataliniai | Gomuriniai | Glotaliniai | Morų | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q N | ||||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | t˭ | d | kʰ | k˭ | ɡ | ʔ | ||||||||
| Afrikatos | t͡ʃʰ | t͡ʃ˭ | dz | ||||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||||
| Flepai | r | ||||||||||||||||
Pastabos
- Istoriškai patarmėje buvę /k˭/, /t˭/ ir /t͡ʃ˭/ jau yra beveik susilieję į atitinkamai /kʰ/, /tʰ/ ir /t͡ʃʰ/.
- /h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
- /dz/ tariamas kaip [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/; kitais atvejais – kaip [d͡z].
Balsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.
Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kurie Okinoerabu tarmės bruožai, lyginant su japonų kalba.[4]
- Japonų kalboje sutinkamas /e/ virtęs į /i/.
- Japonų kalboje sutinkamas /o/ virtęs į /u/.
- Rytinės Okinoerabu patarmės /e/ ir /o/ yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
- Japonų kalbos /t͡ʃu/, /su/ ir /zu/ tarmėse aptinkami kaip /t͡ʃʰi/ [t͡ʃʰi], /si/ [ʃi] ir /dzi/ [dʒi].
- Japonų kalbos /k/ paprastai atitinka /h/ Okinoerabu tarmėje. Japonų kalbos /ki/ ir /ku/ rytinėje Okinoerabu patarmėje paprastai sutinkami kaip /kʰ/. Taip pat yra žodžių, kurių japoniško /ki/ atitikmuo − /t͡ʃʰi/.
- Priebalsis /r/ netariamas, jei yra tarp bet kurio balsio ir /i/.
- /kʰ/ ir /g/ prieš /i/ palatalizuojami. Japonų kalbos /ki/ ir /gi/ rytų Okinoerabu patarmėje sutinkami kaip /t͡ʃʰi/ ir /dzi/.
- Japonų kalbos /ke/ virtęs į /hi/ žodžio pradžioje; kitais atvejais – į /kʰi/.
- Morų persipynimas rytinėje Okinoerabu tarmėje davė pradžią glotalizuotiems ir „įtemptiems“ priebalsiams.
Vakarinė Okinoerabu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fonologija paremta Činos patarme (priklauso vakarinei Okinoerabu).[3]
Priebalsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Palataliniai | Gomuriniai | Liežuvėliniai | Morų | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q N | ||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | d | kʰ | ɡ | ʔ | ||||||||
| Afrikatos | t͡ʃʰ | dz | |||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||
| Flepai | r | ||||||||||||||
Pastabos
- /h/ tampa [ç] prieš /i/ ir /j/ bei [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
- /dz/ tampa [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/. Kitu atveju tariama [d͡z].
Balsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.
Skirtumai tarp vakarinės ir rytinės Okinoerabu patarmių
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dabartinės japonų kalbos /gi/ ir /ge/ moros vakarinėje Okinoerabu tarmėje tampa /gi/. Tuo tarpu rytinėje Okinoerabu jos virsta /dzi/ ir /gi/.
- Vakarinėje Okinoerabu tarmėje /kʰ/ niekuomet nepalatalizuojama.
- Vakarinėje Okinoerabu tarmėje nesutinkami šie priebalsiai: /k˭/, /t˭/ ar /t͡ʃ˭/.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
oknDuomenys apie kodu „okn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.
- ↑ 3,0 3,1 Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
- ↑ Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.