Ildefonsas Berlič Strutinskis
| Ildefonsas Berlič Strutinskis | |
|---|---|
| Strutinskiai | |
| |
| Sas | |
| Gimė | apie 1746 m. Noliškis |
| Mirė | 1821 m. vasario 18 d. (~75 metai) Utena, palaidotas Antalieptės bažnyčioje |
| Tėvas | Ambroziejus Strutinskis |
| Vaikai | Elena Strutinska Bogumila Strutinska (1772-1832) |
Ildefonsas Berlič Strutinskis (ca. 1746–1821 m., lenk. Ildefons Berlicz Strutyński) – Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš grafų Strutinskių (Berlič-Strutinskių) Sas herbo giminės.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos karalystės (ne LDK) kariuomenės generolas majoras.
1775 m. rugpjūčio 20 d. Utenos bažnyčios vizitacijos metu įvardintas bažnyčios kolatorium, tuo metu Strutinskiai turėjo filiją (tikriausiai Noliškyje).
1783 m. gruodžio 12 d. Uteną, Noliškį, Dičiūnus ir Kyburius užrašė iki mirties valdyti žmonai Kotrynai Žabaitei Strutinskai (lenk. Katarzyna Żaba).
1818 m. Utenos bažnyčios vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia kapitalo neturėjo, tik gaudavo kasmet po 100 auksinų iš Utenos dvaro, pagal ankstesnių klebonų susitarimą su Strutinskiais, vietoje turgaus rinkliavos.
1829 m. gruodžio mėn. Utenos bažnyčios ir jos valdų inventoriuje kaip iki mirties valdanti generolienės Strutinskienės dvaro žemę, supusią bažnyčios žemę, nurodyta Konstancija Pomarnacka.
1831 m. dvaras atiteko Antanui Bilevičiui (lenk. Antoni Billewicz) po įvykusių dvaro dalybų tarp jo ir Strutinskio.
Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||