Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°29′37″š. pl. 25°36′20″r. ilg. / 55.49364°š. pl. 25.605595°r. ilg. / 55.49364; 25.605595

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
Utenos bažnyčia.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Utenos
Savivaldybė Utenos rajonas
Gyvenvietė Utena
Adresas Vytauto a. 1
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1884 m.
Stilius istorizmas
Šoninis fasadas
Bažnyčios interjeras

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia stovi Utenoje, Viešos kairiajame krante.

Parapijoje yra Utenos Šv. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVIII a. pradžios (1725 m.) Utenos ir Užpalių bažnyčios ir parapijos turėjo bendrą kleboną.

Pirmoji medinė Šv.Kryžiaus bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji Utenos bažnyčia minima 1500 m. Jai 1522 m. paskirta dešimtinėUtenos ir Užpalių dvarų.

1777 m. minima parapinė mokykla.

1796 m. Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurisdika, Utenėlės palivarkas (7 valakai žemės) ir Pakirčių palivarkas Dusetų parapijoje (13 valakų).

1802 m. pastatyta bažnyčia sudegė 1879 m. (Pauliaus Galaunės piešinys)
Bažnyčios varpinė (pastatyta 1865 m.)

Antroji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17961802 m. klebono Tado Milašiaus rūpesčiu ir iš dalies jo lėšomis pastatyta nauja medinė architekto S. Lukoševičiaus projektuota bažnyčia. 1865 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1866 m. atnaujinta bažnyčia. Ji ir klebonija 1879 m. gegužės 31 d. sudegė. Pamaldos laikytos kapinėse pastatytoje medinėje stoginėje. 1879 m. atstatyta klebonija (vėliau paversta prieglauda). 18581869 m. Utenoje klebonavo prelatas Otonas Praniauskas. Jis lietuviškai sakė pamokslus ir giedojo.

Mūrinė Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18691896 m. klebonavo Adomas Vyšniauskas. Jo rūpesčiu 18821884 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1898 m. gegužės 28 d. ją konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. 1899 m. įrengti 12 registrų vargonai. 1900 m. pastatytas didysis altorius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsigyti 3 varpai, 1915 m. išvežti į Rusiją (po karo 2 varpai grąžinti, 1 jų suskilęs ir netinkamas naudoti).

1905 m. įkurtas „Saulės“ draugijos skyrius, įsteigta lietuviška mokykla, 19081913 m. vikaru buvo Jonas Švagždys. Jis steigė draugijas, būrelius, rengė vakarus, skaitė paskaitas, pastatė parapijos namus, įrengė salę su scena. Vėliau lietuvišką veiklą tęsė kunigai: Pranciškus Turauskas (palaidotas šventoriuje), Vladas Butvila („Saulės“ gimnazijos kapelionas ir direktorius), Pranas Gineitis. Ilgamečio klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu 1927 m. kapitališkai suremontuota bažnyčia, sutvarkyti parapijos pastatai. 19401944 m. klebono Petro Raudos (1894–1974), (palaidotas šventoriuje) iniciatyva įrengtos klausyklos. 1979 m. restauruotas didysis altorius, kiti suremontuoti.

Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrai su Užpalių parapija:

Utenos parapijos klebonai:

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, graikiško kryžiaus plano (35 × 33 m), su penkiasiene presbiterija, pusapskritėmis koplyčiomis, dvibokštė, su kupolu. Vidus 3 navų. Yra 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka