Hohencolernai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hohenzollernai)
Jump to navigation Jump to search
Hohencolernų šeimos herbas
Hohencorelnų pilis Hešingene
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hohencolernai (vok. Hohenzollern) – iš Švabijos kilusi 14151701 m. Brandenburgo markgrafų ir kurfiurstų, 17011918 m. – Prūsijos karalių, 18711918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija. Katalikiškoji Hohencolernų šaka Hohencolernai-Zigmaringenai 1866-1947 m. valdė Rumunijoje.

Giminės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak padavimo giminės pradininku buvęs Švabijos grafas Tasilonas[1], tačiau jis nežinomas jokiuose kituose istoriniuose šaltiniuose. Pagal kitą versiją giminė kilusi iš Švabijos hercogų giminės Burhardingų, tačiau tikslus ryšys nėra nustatytas.

Pirmasis tiksliai žinomas giminės atstovas buvo Burkhardas I fon Colernas, kuris valdė Colerno (vok. Zollern pilį pietvakarių Švabijoje, piečiau Tiubingeno. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Friedrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, po to Hohencolernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.

Frankoniškosios linijos valdose buvo Niurnbergas, Kulmbachas, vėliau nusipirkti Ansbachas, Bairoitas. 1415 m. Niurnbergo burggrafas Fridrichas VI (1371-1440 m.) iš Hohencolernų gavo Brandenburgo marką, tapdamas kurfiurstu Fridrichu I. Nuo 1525 m. faktiškai ir Prūsijos hercogystę, nuo 1701 m. Prūsijos karaliai, 1871–1918 m. ir visos Vokietijos imperatoriai.

Giminės linijos ir šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švabiškoji šaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švabiškoji šaka, kurios pradininku buvo Fridrichas IV, paveldėjo giminės valdas Švabijoje. Ši šaka 1576 m. skilo į Hohencolernų-Hechingenų ir Hohencolernų-Zigmaringenų linijas. Hohencolernai-Hechingenai išmirė 1869 m. ir Hohencolernai Zigmaringenai 18661947 m. tapo Rumunijos karaliais, XIX a. 7 dešimtmetyje pretendavo į Ispanijos sostą; dėl to kilo PrūsijosPrancūzijos karas (18701871 m.).

Žymiausi Hohencolernai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brandenburgo markgrafai ir imperijos kurfiurstai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prūsijos hercogai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1618 m. Prūsijos hercogų titulą perėmė Brandenburgo markgrafai.

Prūsijos karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių imperatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hohencolernai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalo iš Hohencolernai


Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Тассилон, граф швабский // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.