Helėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Helėnas (sen. gr. Ἕλλην) – graikų mitologijos personažas, Tesalijos valdovas, helėnų (graikų) protėvis.[1] Tėvai – Deukalionas ir Pira, anot vienos versijos, Dzeusas. Su nimfa Orseide susilaukė sūnų Eolo, Doro ir Ksuto.[1]

Helėno vardas – Heladės (Graikijos) eponimas,[1] o jo sūnūs ir anūkai – pagrindinių graikų genčių eponimai. Teigiama, kad etiologinis mitas apie Helėną pabrėžia bendrą graikų genčių kilmę.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 119 psl.
  2. Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 241.