Pereiti prie turinio

flyLAL - Lithuanian Airlines

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
flyLAL – Lithuanian Airlines
IATA
TE
ICAO
LIL
Šaukinys
LITHUANIAN
Įkurta 1991 m.
Veikla sustabdyta 2009 m. kovo 9 d.
Pagrindinis oro uostas Vilniaus oro uostas
Antriniai oro uostai Palangos oro uostas
Dažno keleivio programa Gintarinės mylios
Aljansas nepriklauso
Lėktuvų skaičius 12
Maršrutai 18
Priklauso FlyLAL group
Būstinė Vilnius, Lietuva
Tinklalapis /www.flylal.lt

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (prekės ženklas „flyLAL“) – Lietuvos oro linijų bendrovė, veikusi nuo 1991 m. iki 2009 m. (taip pat žinoma pavadinimais „Lithuanian Airlines“, „LAL“, „Lietuvos avialinijos“). Bendrovės pagrindinė bazė buvo Vilniaus oro uostas, antrinė bazė – Palangos oro uostas. 100 % bendrovės akcijų priklausė AB „flyLAL Group“ (dabar – AB „Ridota“). Pagrindinė „flyLAL“ veikla buvo keleivių skraidinimas, krovinių ir pašto siuntų gabenimas reguliariaisiais ir užsakomaisiais reisais.

Lietuvos aviacijos pradžia laikomi 1919 m. kovo 1 d. kai Karo aviacija pradėjo eksploatuoti pirmuosius, Vokietijoje pirktus aštuonis žvalgybinius lėktuvus „LVGC VI“. Civilinis oro transportavimas pradėtas Lietuvoje 1921 m., kuomet karo lėktuvais pradėtas skraidinti paštas visoje Lietuvoje, tais pačiais metais Vokietijos, vėliau - Latvijos (Latvijas gaisa satiksme) ir SSRS aviakompanijos (Deruluft) pradėjo keleivių pervežimus tarptautiniais maršrutais su sustojimu Kaune. 1938 m. rugsėjo 20 d. Kaune buvo įkurta bendrovė „Lietuvos oro linijos“, kuri dviem septynviečiais Anglijoje pirktais „Percival Q.6 Petrel“ lėktuvais pradėjo skrydžius iš Kauno į Palangą ir Rygą.

1940-41 ir 1944–1990 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, civilinius skrydžius vykdė SSRS oro linijų bendrovės „Aeroflot“ Lietuvos filialas - Vilniaus ir Kauno padaliniai.

LAL An-26, su iš "Aeroflot" paveldėta mėlyna livrėja ir lietuviška registracija

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. rugsėjo 20 d. „Aeroflot“ Vilniaus padalinio pagrindu įkurta nacionalinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“. Tais pačiais metais bendrovė pirmoji rytų Europoje pradėjo eksploatuoti pirmąjį vakarietišką lėktuvą „Boeing 737-200“ . Aviakompanija pradėjo skraidinti naujais reguliariais maršrutais: Varšuva, Kopenhaga, Berlynas, Frankfurtas, Maskva ir Sankt Peterburgas.

1993 m. kovo 8 d. „Lietuvos avialinijos“ prisijungė prie IATA, kas garantavo tarptautinį oro linijų pripažinimą. Bendrovė įgavo teisę pardavinėti pasaulinių oro linijų bilietus skrydžiams, o jos skrydžių tvarkaraštis imtas rodyti pasaulio skrydžių kompiuterinės informacijos tinkluose.

Pirmasis Vakaruose pagamintas "Lietuvos avialinijų" orlaivis - Boeing 737-200, nudažytas ankstyvosiomis LAL livrėjos spalvomis
Priešpaskutine spalvų schema dažytas Boeing 737-500 (LY-AGQ)

Iki 2005 m. 100 % bendrovės akcijų valdė Lietuvos vyriausybė. 2005 m. įmonė privatizuota, naujieji savininkai pakeitė įmonės pavadinimą į „flyLAL“. 2006 m. bendrovės veikla išskaidyta pagal veiklos sritis, įsteigta įmonių grupė „flyLAL Group Services“ (dabar – AB „Avia Solutions Group“), kurią sudarė bendrovės:

2008 m. bendrovė išsinuomavo pirmąjį „Boeing 757-200“ orlaivį, vėliau - dar vieną. Jais buvo organizuojami užsakomi skrydžiai į Tailandą, Šri Lanką.

2009 m. kovo 9 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Boeing 737-500 LY-AWG“, nudažytas vėliausio modelio „flyLAL“ spalvomis.

Prieš bankrotą bendrovė tiesiogiai iš Vilniaus reguliariaisiais reisais skraidino keleivius į 28 miestus. Kartu su bendrojo kodo partneriais „FlyLAL“ keleiviams siūlė galimybes iš Vilniaus ir Palangos nuvykti į daugiau kaip 600 pasaulio miestų.

2007 m. vasarį bendrovė paskelbė, kad nuo 2007 m. balandžio sumažins reguliariųjų reisų skaičių ir daugiau dėmesio skirs užsakomiesiems skrydžiams. 2008 m. įsigijus „Boeing 757“, „FlyLAL“ planavo praplėsti skrydžių geografiją ir pradėti reisus į Afriką, Aziją bei Šiaurės Ameriką.

2008 m. gruodį įmonė laikinai nutraukė skrydžius dėl 2007-2008 m. pasaulinės krizės išdavoje pasunkėjusios finansinės padėties ir milijoninių skolų. Nuo 2009 m. sausio 17 d. „FlyLAL“ veiklos nebevykdo.

„FlyLAL Technics“ angaras Vilniaus oro uoste.
Tu-134 su ankstyvąja LAL livrėja - "Aeroflot" dažymo schema, kuriai naudota nebe mėlyna, o žalia spalva
LAL Saab-2000

„FlyLAL“ lėktuvų flotilė (2008 m.):

  • 2 x „Boeing 757-200“:
    • LY-FLG – 2009 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
    • LY-FLA („FlyLAL Charters“);
  • 3 x „Boeing 737-300“:
    • LY-FLB – 2009 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
    • LY-AQV („FlyLAL Charters“);
    • ES-LBC („FlyLAL Charters Estonia“);
  • 4 x „Boeing 737–500“:
    • LY-AWD – 2008 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
    • LY-AWE – 2008 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
    • LY-AWF – 2009 m. išnuomotas „SKY Europe“ (Slovakija);
    • LY-AWG – 2009 m. išnuomotas „SKY Europe“ (Slovakija).

Buvę lėktuvai:

  • „Boeing 737–200“ (3 vnt.) (reg. Nr. LY-GPA, LY-BSG, LY-BSD);
  • „Boeing 737–300“ (2 vnt.) (LY-BAG, LY-AGP);
  • „Boeing 737–500“ (6 vnt.) (LY-BFV, LY-AZW, LY-AZY, LY-AGZ, LY-AGQ, LY-AZX);
  • SAAB 340“ (2 vnt.) (LY-SBA, LY-SBB);
  • SAAB 2000“ (7 vnt.) (LY-SBC, LY-SBD, LY-SBY, LY-SBK, LY-SBQ, LY-SBW, LY-SBG);
  • Jak-42“ (12 vnt.) – skraidė iki 2002 m.;
  • Tupolev Tu-134“ (8 vnt.) – skraidė iki 1998 m.;
  • Antonov An-24“ (4 vnt.) – skraidė iki 1996 m.;
  • Antonov An-26“ (3 vnt.) – skraidė iki 1996 m.
  • Lockheed L-731 JetStar (1 vnt., reg Nr. LY-AMB)