Figa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Figos)
Skiautėtalapio fikuso šakelė su žaliomis figomis
Šviežios perpjautos figos

Figa – fikuso (Ficus) genties augalų valgomas vaisius.

Reikšmė gyvūnams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams (vaisėdžiams šikšnosparniams, kapucinams, langūrams, mangabiams ir kt.). Kai kurių rūšių paukščiai (pvz., ragasnapiniai, biulbiuliniai ir kt.) minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Figos būna nuo geltonos iki juodai mėlynos spalvos, spalva priklauso nuo veislės ar rūšies. Skiautėtalapio fikuso figos dažniausiai gelsvažalės, forma kiek primena kriaušes, dydis sulig 1-2 graikiškais riešutais. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi. Figose yra daug smulkių sėklų, vaisių skonis vidutiniškai ar labai saldus, kartais – šleikščiai saldus.

Figos maistui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fikusų rūšių labai daug, valgomos figos auga, pvz., ant:

  • Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica). Jis nuo senovės dėl figų auginamas Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje (pvz., Kryme).
  • Šilkmedinis fikusas (Ficus cocculifolia; sinonimai Ficus gnaphalocarpa; Ficus sycomorus; Ficus sycomorus subsp. gnaphalocarpa; Ficus trachyphylla; Sycomorus gnaphalocarpa; Sycomorus trachyphylla)

Daugelio kitų rūšių fikusų vaisiai irgi valgomi, bet turi tik vietinę ekonominę reikšmę, valgomi kaip renkami laukinių augalų vaisiai.

Kaip valgomos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš šviežių figų verda uogienę ir džemą. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (Foie gras), mėsa arba sūriu.

Maistingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviežiose figose būna iki 24 % cukrų, džiovintose – iki 37 %. Vaisiai turi organinių rūgščių, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų.

100 g Ficus carica džiovintų žalių figų cheminė sudėtis

medžiaga kiekis vitaminai kiekis mineral.medž. kiekis
energija 1041 kJ tiaminas 0,085 mg (7 %) geležis 2,03 mg
angliavandeniai 63,87 g riboflavinas 0,082 mg (5 %) kalcis 162 mg (16 %)
- celiuliozė 9,8 g niacinas 0,619 mg (4 %) magnis 68 mg 18 %
- cukrūs 47,92 g pantoteno rūgštis 0,434 mg (9 %) fosforas 67 mg (10 %)
baltymai 3,30 g vitaminas B6 0,106 mg (8 %) kalis 680 mg (14 %)
riebalai 0,93 g folio rūgštis 9 μg (2 %) cinkas 0,55 mg 6 %
vitaminas C 1,2 mg (2 %)

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
Egiptas 304
Turkija 205
Alžyras 78
Marokas 69
Iranas 57
Sirija 40
JAV 39
Ispanija 26
Brazilija 22
Tunisas 25

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]