Estijos Respublikos šimtmetis

Estijos Respublikos šimtmetis (est. Eesti Vabariik 100, sutrumpintai est. EV100) – šimto metų sukaktis nuo nepriklausomos Estijos Respublikos paskelbimo 1918 m. vasario 24 d. Tiek šalyje, tiek ir užsienyje švenčiama kelerius metus, nes 2017–2020 m. sueina keletas Estijos valstybingumui reikšmingų jubiliejų.

Atmintini istoriniai įvykiai

1919 m. šalis minėjo pirmąsias Nepriklausomybės metines

1917 m. balandžio 8 d. keturiasdešimt tūkstančių estų demonstrantų tuometiniame Petrograde nužygiavo nuo Šv. Jono evangelikų bažnyčios iki Tauridės rūmų, kuriuose buvo įsikūrusi šalies Laikinoji vyriausybė. Buvo reikalaujama suteikti Estijai autonomines teises, po kelių dienų Rusijos valdžia buvo priversta šiuos reikalavimus patenkinti.
1917 m. balandžio 12 d. prie Rusijoje buvusios Estliandijos gubernijos prisijungė estų gyvenama šiaurinė Lifliandijos gubernijos dalis. Susiformavo iki mūsų dienų iš esmės nepasikeitę Estijos valstybės kontūrai. 1917 m. liepos 14 d. susirinko demokratiškai išrinkta Laikinoji Taryba. Tų pačių metų lapkričio 28 d. ji pareiškė perimanti valdžią visoje Estliandijos teritorijoje.
1918 m. vasario 19 d. valdžia perduota Estijos gelbėjimo komitetui, kuris vasario 24 d. paskelbė Estiją nepriklausoma demokratine respublika.
Iš šalies teritorijos traukėsi Raudonoji armija, ją spaudė puolanti vokiečių kaizerinė kariuomenė. 1918 m. lapkričio 28 d. estų karių mūšiu su bolševikais prie Narvos prasidėjo Estijos nepriklausomybės karas. Raudonoji armija buvo stumiami už valstybės ribų, 1919 m. gegužės 25 d. ginkluota britų ginklais ir remiama suomių savanorių Estijos kariuomenė užėmė Pskovą.
1919 m. birželio 19–23 dienomis prie Cėsių (est. Võnnu) Estijos kariuomenė su Šiaurės Latvijos brigados pagalba sutriuškino Baltijos vokiečių bei jų pagalbininkų jungtines pajėgas ir įžengė į Rygą. Šie įvykiai nulėmė Estijos nepriklausomybės karo baigtį ir Birželio 23 d. šalyje švenčiama kaip Pergalės diena.
1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu sutartis, kuria Rusija pripažino nepriklausomą Estijos Respubliką.
1920 m. birželio 15 d. sušauktas Steigiamasis susirinkimas (pirmasis Estijos Respublikos parlamentas) priėmė pirmąją šalies konstituciją.

Renginiai šalies teritorijoje

Tradicija atžymėti Nepriklausomybės jubiliejus perimta iš Suomijos, kur valstybinės sukaktis švenčiamos itin plačiai. Sudarant renginių programą atsižvelgta ir į Estijos 90–mečio minėjimo patirtį. Organizacinis komitetas pakvietė gyventojus, ypač jaunimą, aktyviai jungtis prie Šimtmečio šventės – norima ribotomis lėšomis sukurti įsimintiną programą.

Kiekvienas Estijos gyventojas raginamas pasodinti po ąžuoliuką. Planuojama, kad taip turėtų atsirasti šimtas ąžuolynų.
„Kiekvienam vaikui -– po muzikos instrumentą!“ Šalies Vyriausybė kasmet skyrė po kelis šimtus tūkstančių eurų muzikos instrumentams įsigyti. Paramą prašyti galėjo orkestrai, muzikos mokyklos, jaunimo centrai ir kt. užklasinio lavinimo organizacijos (kompensuojama iki 80 % intrumento kainos, kitą dalį turi dengti pats prašytojas). Prie šio projekto įgyvendinimo prisideda ir privatūs labdariai.
Estijos kino institutas nusprendė finansiškai paremti penkių meninių filmų, atspindinčių šalies gyvenimą, kūrimą. Tai „Tiesa ir teisingumas“, režisierius Taanel Toom (2,2 mln. eurų); „Draugas vaikas“, rež. Moonika Sijmets (1,2 mln. eurų); „Atstumtasis“, rež. Kaur Kokk (1,2 mln. eurų); „Paimk arba palik“, rež. Lijna Triškina-Vanchatalo (0,72 mln. eurų) ir „Ejos Kalėdos Tondikaku vienkiemyje“, rež. Anu Aun (0,837 mln. eurų).
Surengtas televizijos filmų scenarijų, skirtų reikšmingiems šalies istorijos momentams atspindėti, konkursas.
Nuspręsta į šalį iš užsienio pakviesti šimtą žurnalistų, kurie nušviestų Estijos respublikos jubiliejų.
Organizuotas konkursas geriausiam dokumentiniam filmui išaiškinti, jo siužetas skirtas estiškai tematikai.
Jubiliejinis šimtmetis suskirstytas į dekadas. Dešimt Estijos teatrų traukė burtus apie kurio iš jų istorinius įvykius pastatys spektaklį.
Nuspręsta išleisti 44 knygų seriją apie Estijos pasiekimus per pastarąjį šimtmetį. Kūriniai apima platų temų ratą: nuo medicinos, švietimo ir žurnalistikos iki mados ir roko muzikos istorijos šalyje.
Architektų konkurso metu pasklebti nugalėtojai, o vėliau pagal jų projektus rekonstruoti Pelvos, Tervos, Veru, Raplos, Kerdlos, Valgos, Rakverės, Viljandžio, Narvos, Kuresarės, Peltsamos, Elvos ir Talino centrai ar atskiros gatvės, aikštės.

Organizatoriai taip pat kviečia įmones, įstaigas bei kt. organizacijas, o taip pat ir privačius asmenis Šimtmečio proga dovanoti visuomenei reikšmingus renginius, iniciatyvas ar net konkrečius daiktus. Iniciatoriai patys turi surasti lėšų projektų įgyvendinimui ir yra atsakingi už galimai neigiamas pasekmes. Laikraštis „Postimees“ skelbia „dovanų“ (jų kiekis siekia keletą šimtų) sąrašus savo puslapiuose, o aprašymus galima rasti Šimtmečiui skirtoje internetinėje svetainėje. Tarp įdomesnių projektų:

Vaikų muzikinė studija iš Keilos miestelio dovanoja įdainuotą diską (CD) ir dainyną „Mano namai“. Atlikėjai: 3–7 m. dainininkai.
Sinimejės kaimo pagrindinės mokyklos mokiniai pagamins ugdančiuosius žaislus Rytų Viru apskrities darželinukams.
Yra žinoma, kad Harju apskrityje dunkso apie 25 stambius riedulius, kai kurie jų sunkiai pasiekiamose vietose – tankumynuose, pelkėse. Privatus asmuo apsiima visus juos kartografuoti ir prie kiekvieno pateikti koordinates.
Įmonė „Balbiino“ 2017 m. pavasarį dovanoja kiekvienas baigusiam vaikų darželį ledus „Onu Eskimo“, specialiai sukurtus Šimtmečio jubiliejui.
Aeroklubas „Keelutsoon“ nudažys oro balioną Estijos valstybinės vėliavos spalvomis ir visas 2017–2018 m. atmintinas datas atžymės specialiais skrydžiais.
Ukrainiečių tautinė bendrija pastatys Mykolos Lysenkos operą „Natalka Poltavka“.

Renginiai už šalies ribų

Kanados ir JAV estai Respublikos šimtmetį šventė Toronto mieste. Jis buvo pažymėtas ir 2017 m. finougrų sostinėje – Karelijos kaimelyje Vuokkiniemi.

2017 m. Estija pirmininkavo Europos Sąjungoje, todėl neoficialioje šios organizacijos sostinėje Briuselyje buvo planuojama plati programa:

Parodos: skulptūros „Solvay“ parke, jaunųjų dailininkų Kaia Kiik ir Tarmo Roosimölder, dizaino, estų liaudies muzikos instrumentų, šiuolaikinių technologijų meno parodos. Estijos ir Belgijos architektų bendros dirbtuvės ir paroda BEL:EST.
Scenos menas: „Neuroteatri“ ir Estijos filharmonijos vyrų choro gastrolės, poetės Maarja Kangro kūrybinis vakaras, dainininkės Maarja Nuut koncertas, kompozitoriaus Arvo Pärto kūrybos festivalis „Flagey“ salėje.
Konferencija, skirta Estijos indeliui į skaitmeninių technologijų plėtrą.

Kaimyninės Suomijos sostinėje Helsinkyje:

Bendra Estijos–Suomijos istorinių nuotraukų ir daiktų paroda. Suomijoje ir Danijoje vyko konferencija, skirta Estijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui skaitmeninių technologijų srityje. Nuotraukų konkursas „Estai Suomijoje“ ir „Suomiai Estijoje“. Estiškų knygų pristatymas Turku mieste.
Edukaciniai spektakliai suomių vaikams, Nacionalinės operos ir baleto trupės gastrolės. Estų šiuolaikinės muzikos keturių koncertų ciklas „Musiikkitalo“ salėje.

Estų scenos menas buvo pristatytas Paryžiuje ir Diuseldorfe. Nacionalinis lėlių teatras viešėjo prestižiniame festivalyje Charleville-Mézières (Prancūzija). Konzerthaus Berlin vaidino estų Theatre NO99 trupė. Pastarojoje scenoje taip pat buvo parodytas dviejų šiuolaikinių įžymybių – kompozitoriaus Arvo Pärto ir režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Adomo aistra“. Arvo Pärto kūryba buvo pristatyta ir Groningene.

Estijos šiuolaikinis menas pristatomas Londone. Didžiosios Britanijos sostinėje vyko ir reprezantyvinė estų dizaino paroda „Dydis neturi reikšmės“. Dizaneriai savo darbus pateikė taip pat Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Romos Galleria Nazionale d'Arte Moderna parodytas tapybos klasiko Konrad Mägi palikimas. Romiečiai galėjo pamatyti ir Tartu mieste užsimezgusią grafičio atmainą „Edward von Lõngus“. Taline gimusio ir mirusio olandų kilmės tapytojo Michael Sittow (c. 1469–1525) drobės išblaškytos po visą pasaulį. Didelių pastangų dėka jas pavyko surinkti į parodas Taline ir Vašigtone.

Į koncertinę kelionę po Europą susiruošė folk stiliumi grojanti grupė „Trad. Attack!“ ir senosios muzikos ansamblis „Vox Clamantis“. Pučiamųjų instrumentų kolektyvas „Festival Orchestra“ grojo gastrolėse Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Kompozitoriaus Tõnu Kõrvits kūryba skambėjo MITO SettembreMusica festivalyje Italijoje. Nacionalinės filharmonijos vyrų choras gastroliavo Asyžiuje ir Drezdene, o Kamerinis choras dainavo Londono Barbican Centre, Dublino Nacionalinėje koncertų salėje ir Amsterdamo Muziekgebouw aan 't IJ.