Kalevo sūnus
Kalevo sūnus (est. Kalevipoeg) – estų nacionalinis epas.
F. Fėlmanas (1798–1850) pirmasis surinko liaudyje paplitusius pasakojimus apie senovės karžygį Kalevo sūnų. Remdamasis šiais pasakojimais bei estų liaudies dainų motyvais, F. R. Kroicvaldas parašė vientiso siužeto eiliuotą epinį kūrinį, sudarytą iš 20 giesmių (19 807 eilučių). 1853 m. cenzūra šį kūrinį išleisti uždraudė. 1857–1861 m. „Kalevo sūnus“ atskirais sąsiuviniais buvo išleistas Mokslo draugijos (estų ir vokiečių kalbomis). Populiarumo sulaukė 1862 m. išspausdintas leidimas, kurį sudarė 19 023 eilutės.[1]
Kūrinyje vaizduojami Kalevo sūnaus žygiai kovojant su blogio jėgomis. Tokios epe minimos blogio jėgos kaip vikingai, kryžiuočiai, atspindi estų tautos istoriją.
Epas turėjo įtakos estų literatūrai, nacionalinės sąmonės ugdymui.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kalevo sūnus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Kalevo sūnus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai
|
Šis straipsnis apie knygą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |