Suomijos Respublikos šimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šventės logotipas

Suomijos Respublikos šimtmetis (suom. Suomi 100 -hanke) – šimto metų sukaktis nuo nepriklausomos Suomijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Pagal šalyje susiklosčiusią Respublikos jubiliejų minėjimo tradiciją švęsti pradedema nuo Naujųjų metų (šiuo atveju 2017 m. sausio 1 d.) ir baigiama per Suomijos nepriklausomybės dieną – gruodžio 6 dieną. Visi šventiniai projektai žymimi užrašu Suomi Finland 100.

Atmintini istoriniai įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renginiai šalies teritorijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sociologai nustatė, kad, palyginus su kitomis Europos šalimis, suomiai per retai susirenka kartu bendram valgiui, todėl jubiliejaus metais jie raginami tai daryti dažniau (tai paprastas ir efektyvus būdas žmonėms apsijungti, pasidalinti mintimis, išvengti vienatvės, pažinti vienas kitą ir džiaugtis gyvenimu, mano specialistai). Suomijos maisto kultūros fondas sudarė kalendorių, kuriame nustatė konkrečias datas, per kurias prie stalų kviečiamos atskiros kaimų ir miestų bendruomenės. O rugjūčio 25–27 d. (šimtadienis iki jubiliejaus!) jau kiti organizatoriai maisto mini festivalius rengia kareivinėse, mokyklose, restoranuose ar po atviru dangumi.
  • Šventimo laikotarpyje pasikeitė pasų dizainas: vietoj tradicinio briedžio dokumente atsiras Laplandijos kraštovaizdžiai, snaigės, šiaurės pašvaistė ir poeto Eino Leino eilėraštis. Galinį viršelį puoš užrašas Suomi Finland 100. Suomiai įpratę šventadienius leisti gamtoje, kuri juos daro sveikesniais ir laimingesniais. Jubiliejiniais metais oficiali Suomijos gamtos diena, kuri švenčiama rugpjūčio pabaigoje, padalinta į keturias datas (t. y. švęsti galima įvairiais metų laikais): vasario 4 d., gegužės 20 d., birželio 17 d. ir rugpjūčio 24 d.
  • Pasaulyje gerai žinoma dizaino įmonė Marimekko rengė šviesos efektų festivalį „Lux Helsinki“. Suomijos banko pastato sieną papuošė dizainerės Maija Louekari kūrinys „Broliai“. Dažų ųmonė Tikkurila kvietė žmones atsiųsti nuotraukas su spalvomis, kuriomis nudažyti jų namai (sudarytas spalvinis šalies žemėlapis leido parodyti kokiame mieste kokią spalvą labiau mėgstama).
  • Senutės įpratusios megzti vilnones kojines ir dovanoti jas Kalėdų proga. Jubiliejaus šventimo organizatoriai ragina tai daryti visiems. Iš viso numatyti dvidešimt mezgimo projektų: pvz.: dovanoti jas gimusiems 1917 m. ir 2017 m. arba nacionalinių spalvų kojines numegzti veteranams.
  • Šimtmečio jubiliejaus proga 13–18 metų jaunimui skirta žiemos šventė „Reaktori“ ir šalies šokių mokyklų ruošiamas „Helsinki Samba Carnaval“.
  • Geležinkelio, jungiančio Helsinkį su Vanta, tarpinėse stotelėse sukosi „Kultūros ratas“ – taip pristatomos dešimtys šokio ir teatro spektaklių, parodos.
  • Šiuolaikinio meno centre „Kiasma“ vyko tarptautinė dailininkų paroda, skirta skatmeninei revoliucijai ir jos pasekmėms žmonių gyvenimui, ekonomikai ir menui.
  • „Ateneum“ muziejuje surengtos žymių suomių menininkų: brolių tapytojų Von Wright, grafikės Tuulikki Pietilä ir architekto Alvar Aalto parodos.
  • Helsinkio meno muziejuje (HAM) vyko paroda „Gyvenimas modern stiliuje“, apjungianti dizainą, tapybą, fotografiją ir architekūrą. Ji atskleidė kaip modernus menas paveikė suomių kultūrą ir suomių visuomenę.
  • Tamperės Trolių Mumių muziejus pervažiavo į naujas patalpas.
  • Rugsėjo mėnesį vienas garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Sebastian Fagerlund žiūrovams pristato spektaklį – operos „Rudens sonata“ premjerą. Kitas, netradiciškai pastatytas, baleto spektaklis „Kalevalos žemė“ leido naujai pažvelgti į suomių charakterio grūdinimą.
  • Su šūkiu „Suomi 100“ 2017 m. į kosmosą paleistas Aalto universiteto mokslininkų sukonstruotas dirbtinis žemės palydovas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už šalies ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendras estų ir suomių artistų koncertas Taline 2017 m. birželio 10 d.
  • Nemažai renginių organizuoti giminingoje Estijoje. 2017 m. birželio 10 d. Suomijos nepriklausomybės proga po atviru dangumi įvyko didžiulis abiejų tautų artistų koncertas „Kartu“, dalyvaujant estrados žvaigždėms Saara Aalto, Petri Laaksonen, Paleface, Ronya, Scandinavian Music Group, Tuomo. Nemokamą koncertą transliavo Estijos televizija ir suomių kanalas „Yle Areena“. Tą pačią dieną Talino gatvėse surengtas suomių kulinarijos gastronomijos festivalis, pasirodė gatvės artistai o Šv. Jono bažnyčioje koncertavo estų ir suomių kameriniai ansambliai. Istorijos muziejuje atidaryta paroda „Šimtas Suomijos reikalų“. Tuo pačiu metu po šimtą futbolo komandų iš Estijos ir Suomijos dalyvavo šimte rungtynių.
  • Panaši šventė surengta kaimyninės Švedijos sostinėje Stokholme – Karališkajame parke tris dienas buvo pristatomas suomiškas gyvenimo būdas. Šventę atidarė karalius Karolis XVI Gustavas su karaliene Silvija ir prezidentas Sauli Niinistö su ponia Jenni Haukio. Tą pačią dieną vyko suomių–švedų politikų diskusija apie šalių dabartį ir ateitį (dalyvavo Carl Bildt, Lena Mellin, Alf Rehn ir Joakim Palme). Šeštadienį – Šeimos dieną – pritariant švedų–suomių dainininkui Benny Törnroos pasirodė Troliai Mumiai, buvo demonstruojama Lappset vaikų žaidimo aikštelės ir Angry Birds kompiuteriniai žaidimai jaunimui. Pageidaujantys galėjo aplankyti sauną ir bandyti perprasti suomių pirties kultūrą. Švedijos–Suomijos bendrumus ir skirtumus viešai aptarė menininkai Kjell Westö, Ebba Witt-Brattström, Anna Takanen ir Berndt Arell. Progresuojanti drabužių dizaino įmonė Ivana Helsinki pateikė naująją savo kolekciją. Norintys galėjo aplankyti netoliese prisišvartavusį NATO operacijų dalyvį minų paieškos ir nukenksminimo laivą „MHC Katanpää“ bei pamatyti suomių sukurtą naujausią artilerijos pabūklą NEMO.
  • Pranešti apie Suomijos Respublikos šventę į Sankt Peterburgą vyko pasaulinio garso orkestro „Sinfonia Lahti“. Tame mieste taip pat surengtas Suomijos istorijai skirtas forumas.

Suomijos Respublikos jubiliejaus renginiai 2017 m. vyko septyniasdešimtyje valstybių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]