Enceladas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Enceladas ir Atėnė (VI a. pr. m. e.)

Enceladas (sen. gr. Ἐγκέλαδος) – graikų mitologijos personažas, vienas iš šimtarankių milžinų, stojusių į karą su dievais (gigantomachija). Buvęs Tartaro ir Gajos sūnus.[1]

Enceladas buvęs užmuštas. Anot vienos versijos, Enceladą žaibu nutrenkęs Dzeusas; milžinas buvęs palaidotas po Etnos ugnikalniu. Pasak kitų, Enceladas buvęs užmuštas Atėnės vežimu ar žuvęs nuo Seileno ieties. Dar pasakojama, kad milžinui besprunkant, Atėnė ant jo užmetusi Sicilijos salą.[1]

Šio milžino vardu pavadintas vienas iš Saturno palydovų.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schmitz, Leonhard (1867), "Ence'ladus", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  2. Enceladus. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.