Enceladas (mitologija)

Enceladas (sen. gr. Ἐγκέλαδος) – graikų mitologijos personažas, vienas iš šimtarankių milžinų, stojusių į karą su dievais (gigantomachija). Buvęs Tartaro ir Gajos sūnus.^[1]

Enceladas buvęs užmuštas. Anot vienos versijos, Enceladą žaibu nutrenkęs Dzeusas; milžinas buvęs palaidotas po Etnos ugnikalniu. Pasak kitų, Enceladas buvęs užmuštas Atėnės vežimu ar žuvęs nuo Seileno ieties. Dar pasakojama, kad milžinui besprunkant, Atėnė ant jo užmetusi Sicilijos salą.^[1]

Šio milžino vardu pavadintas vienas iš Saturno palydovų.^[2]

Išnašos

1 2 Schmitz, Leonhard (1867), „Ence'ladus“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)
↑ Enceladus. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.

[Schmitz-1] 1 2 Schmitz, Leonhard (1867), „Ence'ladus“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[2] Enceladus. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.

[1]

[2]